Vakar Vilniuje susitikę Lietuvos ir Latvijos premjerai sutarė, kad elektros jungtis į Švediją būtų tiesiama iš Lietuvos. Tiesa, tokią informaciją Vyriausybė išplatino tik po pietų, tuo tarpu ryte šiuo klausimu politikų nuomonės nesutapo, rašo „Respublika“.
Įtikino po pietų
Praėjus maždaug trims valandoms po Lietuvos ministro pirmininko Gedimino Kirkilo oficialaus susitikimo su Latvijos premjeru Ivaru Guodmaniu Vyriausybė išplatino pranešimą, kad premjerai baigia susitarti dėl jungties su Švedija į Lietuvą. Tuo tarpu po minėto jų susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje buvo kalbama, kad dėl vietos dar nesusitarta ir galimas daiktas, jog švedams bus pasiūlyti du variantai, iš kurių jie patys pasirinks tinkamiausią.
Vyriausybės spaudos tarnybos teigimu, darbo pietų metu Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių vadovai pratęsė pokalbius energetinio saugumo užtikrinimo klausimais. „Latvijos Vyriausybės vadovas įžvelgė stipriąsias Lietuvos pasiūlymo elektros jungties su Švedija puses dėl finansinių ir infrastruktūros galimybių, kurias gali užtikrinti Lietuva. Todėl I.Guodmanis sutiko, kad elektros jungtis su Švedija būtų tiesiama į Lietuvą“, – teigiama išplatintame pranešime.
Pranešama, jog Lietuvos ir Latvijos premjerai pavedė darbo pietuose dalyvavusiems LEO LT valdybos pirmininkui Rymantui Juozaičiui ir „Latvenerg AS“ valdybos pirmininkui Karliui Mikelsonui parengti pasiūlymus dėl Baltijos šalių bendros rinkos ir bendro sistemos operatoriaus sukūrimo. Nuspręsta prie šio projekto pasiūlyti prisijungti ir Estijos atstovams.
Nacionalinio investuotojo bendrovė LEO LT šiemet liepą jau įsteigė antrinę įmonę – tarptautinę jungčių kompaniją „InterLinks“, kuriai vadovauja Antanas Malikėnas.
„InterLinks“ užduotis – tarpsisteminių elektros jungčių, sujungsiančių Lietuvos ir kitų energetikos sistemų elektros perdavimo tinklus, projektų plėtra ir įgyvendinimas. Tuomet LEO LT vadovas R. Juozaitis sakė, kad „InterLinks“ pirmiausia rūpinsis jungtimi į Švediją, o sprendimai dėl kitų bus priimti vėliau.
Už elektros tilto į Lenkiją statybą yra atsakinga bendra Lietuvos ir Lenkijos įmonė „LitPol Link“, kurią įsteigė „Lietuvos energija“ ir „PSE Operator“.
Nuomonės nesutapo
Kalbėdami ryte, iš kur bus tiesiama elektros jungtis į Švediją, abu premjerai pateikė savo versijas.
Latvijos ministras pirmininkas Ivaras Guodmanis pareiškė, kad labai svarbu Lietuvai, Latvijai ir Estijai sukurti bendrą Baltijos šalių elektros energijos rinką ir prisijungti prie Skandinavijos elektros rinkos. I.Guodmanis taip pat paminėjo, kad derėtis reikėtų pakviesti ir estus, o švedams pasiūlyti patiems priimti sprendimą. Taip pat svarbu, kad sprendimas būtų priimtas iki metų pabaigos.
„Nesakau, kad Latvijos siūlomas projektas yra geresnis. Svarbu, kad šiame projekte dalyvautų trys šalys. Labai svarbus ir Estijos įsitraukimas sprendžiant šią problemą. Siūlau trims šalims aptarti šį klausimą ir nuspręsti, kiek variantų siūlyti švedams – vieną ar du. Trijų variantų tikrai nesiūlysime. Jeigu mūsų pozicijos išsiskirs ir mes nesutarsime, tada, manau, Švedija turės priimti sprendimą grynai iš racionalaus požiūrio“, – kalbėjo Latvijos Vyriausybės vadovas.
Tuo tarpu Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas pareiškė manąs, kad elektros jungtis su Švedija turėtų būti Lietuvoje.
„Aš kaip tik manau, kad mums pavyko susitarti. Manau, kad būtent Lietuvos pasiūlymas bus priimtas. Mes esame su šiuo projektu daug toliau nuėję. Čia nėra konkurencijos, visos trys šalys yra suinteresuotos turėti šiaurės jungtį. Mums liko techninės detalės, neabejoju, kad sprendimą rasime“, – tvirtai teigė G.Kirkilas.
Latviai parems
Kalbėdami apie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimą, abu premjerai patvirtino, kad Latvija rems Lietuvos siekį „modifikuoti stabdymą“.
„Latvija visą laiką mus remia ir dabar parems. Mūsų nuomone, geriausias pasirinkimas yra modifikuoti stabdymą. Mes neatsisakome savo įsipareigojimų uždaryti IAE, – sakė G.Kirkilas. – Visi skaičiavimai rodo, kad sprendimas pratęsti IAE darbą iki 2012 m. vidurio yra pats teisingiausias ir racionaliausias. Europos Komisija sako, kad mums padės, bet klausimas kaip. Sakome, kad pratęsimas yra pati geriausia pagalba“.
Anot jo, Lietuva kasmet, uždariusi jėgainę, papildomai už dujas „Gazprom“ turėtų sumokėti 750 mln. eurų. Tad esą geriau rinktis siūlomą IAE lėto stabdymo variantą.
Į konfliktą nesikiša
Vertindamas Latvijos valstybinės „airBaltic“ aviakompanijos konfliktą su privačia Lietuvos aviacijos bendrove „flyLAL“, I.Guodmanis sakė tikįs, kad kompanijų nesutarimus išspręs teismas ir Vyriausybėms čia nederėtų kištis.
„Ryte susitikau su „airBaltic“ vadovybe Lietuvoje. Malonu girdėti, kad jie įdarbino 300 Lietuvos gyventojų. Nors kilo nesutarimų, konkurencija yra labai aštri ir rinka šiuo metu nėra palankiausia šiam verslui, aš, be abejonės, remiu „airBaltic“ poziciją tęsti savo veiklą Lietuvoje – tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Palangos oro uostuose“, – sakė Latvijos ministras pirmininkas.
„Norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos kompanijų veikla Latvijoje, susijusi su prekyba, yra efektyvi ir sulaukia įvairios paramos“, – pažymėjo I.Guodmanis.
Abu premjerai pareiškė maną, kad reikia remti sąžiningas ir nediskriminacines konkurencijos sąlygas, apibrėžiamas nacionalinėje ir Europos Sąjungos teisėje, o komercinio ginčo išvados jokiu būdu negali turėti įtakos Lietuvos ir Latvijos ekonominių santykių raidai.
Arturas Paknys
