Druskininkai yra ne tik vienas gražiausių Lietuvos kurortų, bet ir miestas, kurį ilgą laiką valdė socialdemokratai, o tiksliau – nepakeičiamas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Jis šį pietų Lietuvos miestą valdo nuo 2000 metų ir, regis, artėjančiuose rinkimuose neketina pasiduoti. Tiesa, paskutiniųjų dienų įvykiai: teisėsaugos kratos, STT apklausos, patarėjo suėmimas ir vadinamoji „teisėjų korupcijos byla“ gali sumaišyti kortas R. Malinauskui, nors Druskininkų meras nusiteikęs ryžtingai ir rinkimuose dalyvauja.
R. Malinauskas jau kuris laikas nebe socialdemokratų partijos narys, 2016 m. po konflikto su socialdemokratais sukūrė savo nepartinį judėjimą ir kartu su visuomeniniu rinkimų komitetu "Už Druskininkus" sieks vadovauti miestui dar vieną kadenciją.
Druskininkai valdant R. Malinauskui nemenkai pasikeitė, dabar tai daug turistų pritraukiantis kurortas, dėl ko sau nuopelnus prisiima meras R. Malinauskas.
Visgi per 19 metų vadovavimo miestui metų R. Malinauską lydėjo ne vienas skandalas: 2013-aisias už savivaldybės pinigus imtas leisti R. Malinausko veiklą tik teigiamai nušviečiantis laikraštis „Mano Druskininkai“. Tais pačiais metais miesto meras už kritiką į teismą padavė žurnalistą Romą Sadauską-Kvietkevičių. Tiesa, vėliau abi pusės susitaikė.
2014 m. aplinkosaugininkai nustatė, kad R. Malinauskas rekonstravo savo sodybą Latežerio kaime pažeisdamas įstatymus – įtaisė nelegalią tvorą. Teismas R. Malinauską įpareigojo tvorą pašalinti, bet politikas sprendimą apskundė.
Vienas garsiausių skandalų, lydėjusių jį – Vijūnėlės „dvaro“ skandalas, kai paaiškėjo, jog 2010 m. Druskininkų savivaldybė kurorto apsaugos zonoje leido statyti pastatą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) istorija susidomėjo po to, kai 2014 m. Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė legalizavo statybas, panaikindama kurorto pasaugos zoną. Dėl „Vijūnėlės“ prasidėjo nesibaigiantis skandalų ir teismų maratonas į kurį buvo įtrauktas ne tik R. Malinauskas, bet ir tuometis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius bei Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, davęs „zadanijas“ savo pavaldiniams po Druskininkų mero skambučių. Po to, kai paaiškėjo šios aplinkybės, premjeras ir aplinkos ministras kategoriškai neigė, kad Vyriausybės nutarimas priimtas būtent dėl šios bylos.
Dar vienas skandalas užvirė ir 2015 m., kai paaiškėjo, jog R. Malinauskas aukštiems politikams leido sveikatingumo parke „Aqua“ ilsėtis nemokamai. O 2016 m. po nesutarimų su partijos vadovybe R. Malinauskas pasitraukė iš socialdemokratų gretų. Palikti partiją jis nutarė po to, kai partijos vadovybė paragino jį susispenduoti narystę.
Druskininkų meras buvo apklaustas specialiuoju liudytoju STT tyrime dėl galbūt daryto poveikio rengiant Vyriausybės nutarimą, galbūt turėjusį reikšmės vadinamojo „Vijūnėlės dvaro“ Druskininkuose įteisinimui. Vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neradus nusikalstamos veikos požymių. R. Malinausko veiksmų netyrė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nes negavo duomenų apie galimą privačių ir viešųjų interesų supainiojimą.
Druskininkų meras – turtingas žmogus. 2017 m. jis turėjo turto už kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Daugumą turto sudarė nekilnojamasis turtas – beveik 538 tūkst. R. Malinauskas taip pat garsėja savo meilės nuotykiais, du kartus buvo vedęs.
Lazdijų vienvaldis
Lazdijų rajono meras Artūras Margelis Lazdijus valdo nuo 1997 metų, tiesa, buvo trumpų momentų, kai valdžią mieste jis dalijosi su socialdemokratu Romu Apanavičiumi, šiam būnant meru 2003-2007 m. A. Margelis buvo jo pavaduotoju. Visgi vėliau visa valdžia vėl perėjo į tuomečio konservatoriaus A. Margelio rankas.
A. Margelis ilgą laiką buvo konservatorių partijos narys, Lazdijų skyriaus pirmininkas, tiesa, po skandalų, lydėjusių A. Margelį 2017 m., politikas kartu su gausiu būriu Lazdijų konservatorių pasitraukė iš partijos. A. Margelis – prieštaringai vertinamas Lazdijų miesto meras, nes dar 2012 m. pakliuvo į teisėsaugos ir specialiųjų agentų akiratį.
2011 metų gegužę STT agentai apsilankė Lazdijų savivaldybėje, nes turėjo įtarimų dėl korupcijos. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, konservatorius A. Margelis kartu su kitais aukštais savivaldybės pareigūnais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami įgyti tarybos narės darbietės Marijos Bakšienės palankumą ir palaikymą Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savivaldybės tarybos koalicijoje.
Lazdijų rajono vadovas esą davė pavedimus savivaldybės tarnautojams kuo skubiau įsteigti etatą Darbo partijos Lazdijų skyriaus pirmininkei M. Bakšienei bendrovėje „Lazdijų šiluma“. M. Bakšienei buvo patikėtos bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigos. Tą kartą Kauno apygardos prokurorai prašė skirti 3-ejų metų laisvės atėmimo bausmę A. Margeliui.
Visgi prokurorai Lazdijų mero už grotų nepamatė, A. Margelis buvo išteisintas dėl kaltinimų piktnaudžiavus tarnyba, korupcija, dokumentų klastojimu bei kyšininkavimu.
2016 metais A. Margelis vėl sulaukė STT dėmesio, buvo aiškinamasi ar konservatorius nepiktnaudžiavo tarnyba, kai jo vadovaujama rajono savivaldybė vykdė tūkstantinius sandorius su mero žentui priklausančia leidybos įmone.
Tą kartą merą apskundė vietiniai socialdemokrartai, kurie aiškino, jog A. Margelio vadovaujama rajono administracija pirko prekių ir paslaugų iš jo žentui priklausančios įmonės „Dzūkų žinios“. Toje pačioje įmonėje vadybininke dirba ir A. Margelio dukra. Savivaldybė iš artimų mero giminaičių pirko įvairių kanceliarinių prekių, televizorių, skelbimų, viešinimo ir užsakomųjų straipsnių spausdinimo paslaugas. Vėliau buvo aiškinta, kad sandorių bendra vertė siekė kelis šimtus tūkstančių eurų.
Kilus šiam skandalui TS- LKD sustabdė A. Margelio narystę partijoje, po metų A. Margelis prašėsi, kad jo narystė būtų atstatyta, bet vėliau metė šią idėją ir įsteigė savo nepartinį judėjimą „Pirmyn! Kartu mes galime“.
Šių metų savivaldos rinkimus A. Margelis šturmuos su Visuomeninis rinkimų komitetu „A. Margelio komanda „Pirmyn!“ ir sieks dar vienos Lazdijų mero kadencijos.
