Politologas Lauras Bielinis sako, kad naujai-senai Vyriausybei nebus lengva. „Šie metai reikš aršią kritiką iš tų, kurie yra opozicijoje. Pirmasis kritinis veiksmas bus Vyriausybės legitimumo klausimo aiškinimasis. Viešajame lauke tai bus visaip aptarinėjama ir kritikuojama“, – sakė politologas.
Pasak jo, kova dėl biudžeto taip pat nebus lengva. „Ten bus sudėtinga, o po to dar bus tarpinių dalykų. Jei Virginijus Sinkevičius bus patvirtintas eurokomisaru, tai reikės dar vieno ministro, bus diskusijų. Taigi, turėsime štai tokių aštrių klausimėlių“, – sakė politologas.
Anot L. Bielinio, artėjantys Seimo rinkimai, beprasidedanti rinkimų kampaniją reikš, kad Vyriausybės neturės ramybės.
„Vietoje to, kad užsiimtų kažkokiais planiniais darbais, jie turės atsimušinėti, aiškintis, nurodinėti ką ir kodėl padarė arba kodėl nepadarė. Bus nervingas etapas“, – sakė L. Bielinis, tikindamas, kad Vyriausybę kritikuos ne tik opozicijoje esantys politikai, bet ir bendražygiai.
„Viduje matome problemų, tos vidinės įtampos vistiek turi išeiti į paviršių, jų matėsi jau Vyriausybės formavimo metu ir tos įtampos dabar bus prioritetinės“, – svarstė politikos mokslų specialistas, aiškindamas, kad Vyriausybė gaus kaltinimų ir netikėtų klausimų iš „savų“.
L. Bielinis sako, kad prezidento vaidmuo artimiausiu laikotarpiu bus itin svarbus. Stabilumą reiks siekti išsaugoti bet kokia kaina.
„Jis turės siekti, kad būtų išlaikytas stabilumas Vyriausybės veikloje. Krečiant Vyriausybę, kaip kriaušę, galima visiškai išbalansuoti jos veiklą. Prezidentas turės paremti ją ir ne todėl, kad jis simpatizuoja šiai Vyriausybei, o todėl, kad šaliai reikalinga normaliai funkcionuojanti Vyriausybė. Taigi, prezidento pagalbos reiks, jis ieškos tarpininko vaidmens“, – sakė politologas, tikindamas, kad politinis nestabilumas jau rodo pirmuosius ženklus, ateityje jų gali daugėti.
Politikos mokslų specialistas ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Ramūnas Vilpišauskas įsitikinęs, kad kritikos Vyriausybei tikrai bus, bet tai nebus pagrindinė problema.
„Sudėtingesnis klausimas ar dabartinė valdančioji koalicija išsilaikys iki kitų Seimo rinkimų. Tai priklausys nuo to ar jos dalyviams atrodys naudingiau būti valdžioje ir išnaudoti su tuo susijusį matomumą, ar prireikus priimti nepopuliarius sprendimus, susijusius su biudžeto reikalais, bus svarstoma trauktis į opoziciją“, – svarstė politologas, tikindamas, kad labai daug dalykų priklausys nuo to ar lėtės ekonomikos augimas, didės krizės pavojus.
Pasak jo, yra daug signalų iš užsienio, tokių Lietuvai svarbių rinkų, kaip Vokietija, apie ekonomikos augimo lėtėjimą. Tai gali daryti įtaką ir mūsų ekonomikos raidai, o kai pradeda smukti ekonomika kyla sudėtingų klausimų, susijusių su biudžeto reikalais. Anot jo, Vyriausybei nepadės ir tai, kad artėja rinkimai.
„Artėjantys rinkimai lemia, kad Vyriausybė nebenori vykdyti struktūrinių reformų. Nes tos reformos lemia blogėjančius rezultatus per rinkimus“, – sakė R. Vilpišauskas.
Politologas taip pat aiškino, kad prezidentas atlieka autoriteto ir telkiančio politiko vaidmenį, todėl turėtų siekti, kad Vyriausybė dirbtų darniai.
„Jis norės išsaugoti politinį stabilumą, išankstiniai rinkimai nebūtų pageidautini“, – svarstė politologas, sakydamas, kad prezidentas didelių reikalavimų šiai valdančiajai koalicijai nekels, nes nesitikės, kad per likusį laiką dar galima kažką padaryti.
Septynioliktoje Vyriausybėje darbą tęs šie ministrai: teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, finansų ministras Vilius Šapoka, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Iki šiol Vyriausybei iš Seimo įgaliojimus atgauti teko tik kartą – prieš 25 metus Adolfo Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybė atlaikė šį išbandymą.
