„Daugeliu atvejų demokratinėse valstybėse geriau imtis pilno tyrimo iš pat pradžių, negu leisti atsirasti abejonėms dėl demokratinių procedūrų, nes valdžios institucijos turi tam tikras privilegijas, sakykime, slėpti savo veiksmus. Slaptųjų tarnybų veikla pilietinėje visuomenėje, įtakojant tam tikrus asmenis, visada turi būti vertinama su ypatingu kruopštumu ir jų paleidimas nuo politinės kontrolės netgi brandesnėse valstybėse virsta tam tikrais pažeidinėjimais“, - BNS trečiadienį Strasbūre po diskusijos apie JAV Senato CŽV kalėjimų ataskaitą sakė politikas.
P.Auštrevičius teigė, kad anksčiau neatlikusi tyrimo, prokuratūra neišbraukė Lietuvos iš šalių, slepiančių informaciją,sąrašo.
„Šiandien Lietuva buvo minima, teko ne kartą girdėti savo valstybės vardą. Nemanau, kad prokuratūriniai veiksmai yra kažkas, ko mes negalime pakelti“, - aiškino europarlamentaras.
Trečiadienį vidaus reikalų eurokomisaras Dimitris Avramopoulos (Dimitris Avramopulas) Europos Parlamente pareiškė, kad asmenys, atsakingi už slaptų Jungtinių Valstijų kalėjimų steigimą Europoje, turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. P.Auštrevičius pritarė tokiai nuomonei.
„Jeigu CŽV kalėjimų istorijoje valstybėse narėse būtų iš tikrųjų nustatytas įvykdytas nusikaltimas, kuris yra baustinas, aš neabejoju, kad taip turėtų atsitikti, bet pirma mes turėtume nustatyti nusikaltimą. (...) Ar tokių atvejų bus, nesiimčiau prognozuoti, nes tuometinė situacija atrodė kaip sunkiai nusakoma, neturint jokių patirčių, kaip kovoti su tokio masto terorizmu“, - sakė P.Auštrevičius.
Gruodžio pradžioje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimuose centruose po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių. Dokumente konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo savo tyrimą buvo pradėję ir prokurorai, bet 2011 metais jį nutraukė negavę duomenų, kad pastatas Antaviliuose „būtų susijęs su sulaikytų asmenų laikymu“, o „ikiteisminio tyrimo metu gauti faktiniai duomenys ir visi su tuo susiję apklausti liudytojai pagrindžia kitą pastato paskirtį ir panaudojimą“. Taip pat nenustatyta, kad jame buvo neteisėtai kalinta terorizmu įtariamų asmenų.
Šiuo metu prokurorai vykdo antrą ikiteisminį tyrimą dėl galimo CŽV kalėjimo. Jie žada kreiptis į JAV dėl leidimo susipažinti su pilna necenzūruota JAV Senato ataskaita.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
