Šeima. Tikriausiai taip į klausimą, kas jo didžiausia vertybė, atsakytų daugelis mūsų. Deja, bet dauguma globos namuose atsidūrusiųjų tokiu turtu pasidžiaugti negali. Dažnos ekskursijos, renginiai, dovanos – tai tik dėmesys, kuris niekada neatstos artimųjų meilės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pakvietė Šiaulių regioną dalyvauti projekte, kuris esą pagerintų globos namuose atsidūrusių žmonių gyvenimą. Šie pagaliau ištrūktų iš šaltų įstaigų sienų ir galėtų patys pradėti savarankišką gyvenimą, arba, esant reikalui, sulauktų pagalbos iš bendruomenės narių. Tiesa, kai kuriems Šiaulių regiono vadams tokios permainos atrodo miglotos – klausimų daugiau nei atsakymų. Maža to, baiminamasi, kad savivaldybėms ant pečių užkris didžiulė finansinė našta.
Iš įstaigų – į šeimas ir bendruomenes
Rugsėjo mėnesio pabaigoje vykusiame Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planą.
Vykdant numatytą institucinės globos pertvarką planuojama įgyvendinti bandomuosius projektus atskiruose regionuose. Bus pasirenkama pertvarkyti bandomoji stacionari globos įstaiga regione ir regiono savivaldybėse kuriama tos globos įstaigos gyventojams bei bendruomenėje gyvenantiems neįgaliesiems, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, šeimoms ir vaikams bendruomeninių paslaugų bei paslaugų šeimai (globėjams, rūpintojams) infrastruktūra.
„Projekto esmė yra, kaip ir pavadinimas aiškiai pasako, institucinės globos pertvarka. Iš institucinės globos ar vaikai, ar suaugusieji, išskiriant senyvo amžiaus grupes ir asmenis su proto ir psichine negalia, iš tų institucijų, kuriose jie yra dabar, pereitų į mažesnes bendruomenes. Ir šita paslauga, kuri jiems dabar yra teikiama institucijose, priartėtų prie paslaugos teikiamos bendruomenės“, – „Šiaulių naujienoms“ aiškino Šiaulių miesto mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė.
Pertvarka ir bandomieji projektai bus vykdomi Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Įgyvendinus pertvarką, bus pereita prie dvigubo modelio – kur galima, paslaugos vaikams ir neįgaliesiems bus teikiamos bendruomenėje ir šeimoje, o ten, kur būtina, paslaugos bus ir toliau užtikrinamos globos institucijose.
Globotiniai nebus paleidžiami į nežinią
Ši pertvarka palies toli gražu ne visas institucinės globos įstaigas. Veiksmų plane yra numatyta, kad visoje Lietuvoje bus pertvarkyta apie 10-15 įstaigų. „Bet tam turi būti sukurta alternatyvi struktūra visame regione, jeigu tas regionas pateks į bandomuosius projektus. Žodžiu, nesukūrę kitų bendruomeninių paslaugų, negalime nieko kalbėti apie tai, kad kažkurią įstaigą uždarysime ir tuos žmones paleisime nežinia kur gyventi, arba tiesiog paleisime į namus, į šeimas, kurios būtų nepasiruošusios jų priimti ir net nelauktų“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė.
Kad Šiaulių regiono tarybos nariams ministerijos užmojai būtų dar aiškesni, svečiai iš Vilniaus papasakojo, kaip galėtų būti pertvarkomi Šiauliuose esantys valstybiniai vaikų globos namai „Šaltinis“. „Šiuo metu ten gyvena vaikai su negalia. Esmė tokia, kad pertvarkius tokius vaikų globos namus, atsirastų bendruomenėje 4 šeimyninio tipo globos nameliai, globėjų rūpintojų šeimos naujos arba dabar esamos paimtų globoti vaikus. Mes čia tikimės profesionalių globėjų indėlio ir tikimės, kad šitą sistemą įdiegus tikrai atsiras šeimų, kurios ims ir globos būtent vaikus ar kūdikius su negalia. Toliau turėtų atsirasti apsaugoto būsto arba savarankiško gyvenimo namai jaunuoliams, išeinantiems iš globos namų. Taip pat visose savivaldybėse turėtų būti organizacijos, teikiančios globėjų ir įtėvių mokymo ir pagalbos paslaugas, vienas ankstyvosios reabilitacijos centras...“ – apie galimas permainas kalbėjo Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Pabedinskienė.
Pertvarka gali paliesti keturias Šiaulių įstaigas
Šiaulių regiono plėtros taryboje po pertvarkos pristatymo kilo šurmulys. Sunkiausia užduotis – apsispręsti, ar dalyvauti šiame projekte, kai terminai pateikti paraišką, švelniai tariant, šiek tiek spaudė. Ministerijos atstovai paraišką norėjo gauti jau po savaitės.
„Būtinybės dalyvauti nėra, bet tikrai kviečiu pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos pinigais. Iš jų bus finansuojama visa šita pertvarka, iš jų bus samdomi ekspertai, kurie ir pateiks, kas kaip turėtų būti“, – įtikinėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius, pridurdamas, kad Šiaulių regiono paraišką priims, net jeigu ji bus pateikta kiek vėliau, nei nurodo terminai.
Po ilgų diskusijų nuspręsta sudaryti Šiaulių regiono institucinės globos pertvarkos darbo grupę, kuri buvo įpareigota iki spalio 7 dienos suformuoti siūlymus, informaciją ir ją pristatyti Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje. „Regiono plėtros taryba pritarė tokiam siūlomam variantui, kad būtų sistema visame Šiaulių regione. Šiauliai dalyvautų su Šiaulių kūdikių namais, su ministerijai priklausančia įstaiga „Šaltinis“, globos namais „Goda“, kuriuose gyvena vyresni nei 18 metų amžiaus asmenys, turintys proto ir psichinę negalią ,bei su Socialinių paslaugų centru, esančiu Stoties g. 9C, kuris dirba su socialinės rizikos šeimomis“, – sakė Šiaulių miesto mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė, pridurdama, kad dar vakar spėjo išsiųsti paraišką ministerijai.
Akmenės meras: „Tokie projektai žlugdo regionus“
Šiaulių miesto mero nuomone, institucinės globos įstaigų pertvarka būtų naudinga, kadangi kiekvienas asmuo, papuolęs į socialinę atskirtį, galėtų turėti kompleksines priemones, pritaikytas būtent jo poreikiams. „Vieni yra neįgalūs, kiti – psichiniai ligoniai, treti – jau senyvo amžiaus. Dažnai jie būna vienuose namuose. Tai psichologiškai slegia ir vienus, ir kitus, kadangi gyventi reikia tarp skirtingų likimo nuskriaustų žmonių. Yra gi vaikų iš gerų šeimų, kurie tapo našlaičiais, yra vaikų, kurie buvo palikti ir t. t.“, – sakė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
Tuo metu Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas kategoriškai nusistatęs prieš šią pertvarką. „Galiu pasakyti, kad savivaldybėms tokia pertvarka labai daug kainuos. Čia tas pat, kaip nusipirkti mersedesą, kurį reikia mokėti išlaikyti, nors pinigų neturi. Mus pamasina kažkokiais nedideliais pinigais, tačiau paskui viskas krenta ant savivaldybių pečių. Juk nebus duota pinigų nei išlaikymams, nei etatams...“ – teigė jis.
V. Mitrofanovas, išklausęs ilgą reformos pristatymą, taip ir nerado atsakymo į tikrai aktualius klausimus. „Mes pradėjome eiti nuo pačios sunkiausios kategorijos žmonių. Kaip jūs įsivaizduojate psichinę negalią turinčių žmonių savarankiško gyvenimo namus? Arba kaip kūdikių namus pertvarkys per bendruomenę? Kažkokia bendruomenė pasiims kūdikį? Visiškai neaiškus projektas“, – sakė jis.
Akmenės rajono mero teigimu, valdžia nuolat kalba apie regioninę politiką, tačiau kažkodėl priima tokius sprendimus, kurie regionus tik žlugdo. „Aš premjerui ne kartą sakiau, kad regioninė politika tai ne nutiestas šaligatvis ar apšvietimui skirtos lėšos tam regionui, o tam tikrų valstybinių institucijų buvimas. Pavyzdžiui, mes, Naujoje Akmenėje turėdami pakankamai patalpų, Vaikų globos namus įsteigėme Agluonų kaime, nes kaimas turi aplink ką gyventi. Atsiranda židinys, aplink ką sukasi gyvenimas. Už trijų kilometrų yra kaimo mokykla, kurioje šitų globos namų vaikai mokosi. Tie vaikai, kaip aš sakau, išgelbėjo šitą kaimą. O dabar mes norime Ventoje uždaryti, Pabradėje uždaryti... Aš neabejoju, kad atsidarys kokie nors centrai neva „gelbėkit vaikus“ Vilniaus mieste ar Kaune. Tokiais būdais mes visiškai naikiname regionus“, – kritiką žėrė V. Mitrofanovas, patikindamas, kad Akmenės rajono savivaldybės vardu paprašė, jog ši reforma nepaliestų Ventos socialinės globos namų.
Kelionės ir dovanos neatstoja artimųjų meilės
Kaip jau buvo minėta, ši pertvarka gali paliesti Šiaulių vaikų globos namus „Šaltinis“. Šios įstaigos direktorės pareigas laikinai einanti Marytė Žalpienė „Šiaulių naujienoms“ teigė, kad pertvarkos yra visada reikalingos, kai galvojama apie geresnę kokybę. Paklausta, ar ši pertvarka bus bent šiek tiek naudinga likimo nuskriaustiems vaikams, M. Žalpienė teigė, kad naudos bus: „Aš manau, kad ta pertvarka bus naudinga. Jos tikslas nėra sugriauti. Labai jautriai bus pasižiūrima į kiekvieno vaiko realią galimybę, poreikius. Kompetentingos komisijos tai įvertins ir tam, kam reikės tos priežiūros, ji bet kokia forma išliks.“
Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ laikinoji direktorė teigė, kad tikrai bus tokių vaikų, kurie sugebės gyventi savarankiškai, tačiau bus ir tokių, kurie gyventi patys nepajėgs. „Tie, kurie nepajėgs, vis tiek turės būti kieno nors prižiūrimi. Nei jie pasveiks, nei jie galės savimi pasirūpinti. Vis tiek turės rūpintis socialiniai darbuotojai ar giminaičiai, ar tėvai, jeigu jie yra“, – sakė ji.
Paklausta, ar be tėvų likusius vaikus smarkiai slegia įstaigos sienos, M. Žalpienė patikino, kad jiems čia nėra blogai – veiklos daug, tačiau svarbiausio – artimųjų meilės – stinga.
„Vertinant iš tos pozicijos, kiek jie gauna kultūrinio užimtumo, kiek jie turi laisvalaikio užimtumo, kiek jie važinėja po įvairius renginius, pramogas, tai tose įstaigose gyvenantys vaikai turi privalumų lyginant su vaikais, gyvenančiais šeimose. Ne visos šeimos yra pajėgios išleisti vaikus plačiau pavažinėti po Lietuvą ar pas artimiausius kaimynus nuvažiuoti. Taip, mes šitoje vietoje lenkiame. Bet kai mes kalbame apie šeimą, kai mes kalbame apie šeimos narių funkcijas, taip, tos įstaigos turi labai stiprų minusą. Kiekvienas vaikas, kiekvienas žmogus nori turėti pačius artimiausius savo žmones ir kad tai nebūtų vieno žmogaus dalybos į aštuonias ar devynias dalis. Vis tiek šeimose, šeimynose yra mažiau vaikų, asmenų, yra abu tėvai. Aš manau, kad tose šeimose vaikams yra vis tiek geriau negu bet kokioje įstaigoje“, – baigdama pokalbį sakė M. Žalpienė.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
