Plintančiame „Facebook“ įraše skelbiama, kad galima atsisakyti organų donorystės esant gyvam ir atsisakyti organų donorystės už savo vaikus jiems esant gyviems. Taip pat internete platinama klaidinga nesutikimo su organų donoryste esant gyvam forma.
Kada galima gyvoji donorystė?
Organų donorystė esant gyvam donorui yra galima tik išskirtiniais atvejais. Lietuvoje gyvosios organų donorystės pagalba inkstą dovanoti galima tik artimam šeimos nariui ar sutuoktiniui.
Gyvoji organų donorystė – kai transplantacijos laukiančiam žmogui (recipientui) persodinamas gyvo artimo šeimos nario ar sutuoktinio inkstas arba gali būti persodinama dalis kepenų (Lietuvoje dalies kepenų transplantacijos neatliekamos, recipientai vaikai tokioms transplantacijoms yra siunčiami į užsienio klinikas, kur jų donorais tampa artimiausi šeimos nariai).
Donoru gali tapti tik pilnametis artimas giminaitis arba sutuoktinis, kuris sutiktų dovanoti inkstą.
Gyvas nepilnametis asmuo gali dovanoti tik regeneruojančius audinius ir ląsteles – kraujodaros kamienines ląsteles iš kraujo ar kaulų čiulpų. Transplantacija iš nepilnamečio gyvo asmens gali būti atliekama tik broliui, seseriai ar tėvams ir tik tais atvejais, kai nėra tinkamo suaugusių regeneruojančių audinių ir ląstelių donoro.
„Kraujodaros kamieninių ląstelių donorystė iš nepilnamečio asmens gali būti atliekama tik tais atvejais, kai suaugęs artimas šeimos narys negali tapti donoru. Nepilnamečio asmens kamieninės ląstelės gali būti donuojamos tik broliui ir sesei, mamai ar tėčiui. Jos gali būti imamos iš kaulų čiulpų arba iš kraujo. Donoro organizme kamieninės ląstelės greitai regeneruoja (atsistato), todėl po donacijos donoras nepatiria žalos.
Nuo 2018 metų iki šios dienos buvo tik 14 atvejų kuomet nepilnamečiai asmenys tapo kamieninių ląstelių donorais savo nepilnamečiui broliui ar sesei“, – nurodo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė gydytoja onkohematologė prof. dr. Jelena Rascon
Iš gyvo nepilnamečio asmens draudžiama imti neregeneruojančius audinius: ragenas, kaulinius, kraujagyslinius ar raumeninius audinius bei organus: širdį, kepenis, inkstus, kasą ar plaučius.
Kaip tampama organų donorais?
Pagal dabar galiojančius Lietuvos teisės aktus žmogus gali išreikšti sutikimą ar nesutikimą organų donorystei tik po savo mirties, tačiau esminė sąlyga, kad žmogus taptų organų donoru po mirties – pacientui turi būti konstatuota smegenų mirtis ar sustojusi širdies veikla bei nutrūkusi kraujotakai. Kalba apie organų donorystę galima tik tada, kai nepavyksta atkurti kraujotakos smegenyse ir širdies veiklos, kai būna išnaudotos visos galimybės atgaivinti žmogų. Kitomis mirties aplinkybėmis organų donorystė nėra galima.
Be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai yra draudžiama. Mirusiojo artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų
(įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą ar nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama.
Kaip išreikšti savo valią dėl organų donorystės?
Pasirašyti sutikimą ir gauti donoro kortelę galima užpildžius Asmens sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti. Norint užpildyti sutikimą internetu, prisijungus prie elektroninių valdžios vartų, turite pasirinkti prisijungimo būdą – banką (arba el. parašą). Pavyzdžiui, pasirinkus prisijungimą „per banką“ (suvedate duomenis), atsidaro langas „E. paslaugos“. Tuomet reikia prisijungti prie „elektroninių valdžios vartų“ bei patvirtinti savo tapatybę. Paskutinis žingsnis – užpildyti sutikimą/nesutikimą ir jį išsaugoti.
Užpildyti popierinę formą galima kreipiantis į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą; kreipiantis į švietimo, farmacijos ir kitas įstaigas, kuriose patvirtintos pareigybės, reikalaujančios biomedicinos mokslų srities, medicinos, farmacijos, visuomenės sveikatos krypties išsilavinimo (pvz., vaistinės, aukštosios mokyklos ir pan.). Pasirašant nesutikimą, kad žmogaus audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti reikia turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo arba studento pažymėjimą). Jūsų sutikimas/nesutikimas dėl organų donorystės gali būti registruojamas užpildžius tik tas popierines formas, kurios yra pateiktos Nacionalinio transplantacijos biuro internetiniame tinklapyje. Kitos formos nėra priimamos ir registruojamos
