Netikrus pinigus galima atskirti, nes popierius plonas, nėra jokių vandens ženklų, o pasukus šonu nematyti ir hologramų blizgančių. Apvertus paaiškėja, kad tai paprasčiausi lapeliai užrašams.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kioske pirkti žaidimams skirti popierėliai nekalti – jei iš tiesų kvailai kažkas bandytų už juos ką nors nusipirkti, tikriausiai turėtų nemalonumų su teisėsauga, mat tai yra nors ir prastos, bet vis dėlto – tikrų eurų kopijos.
Dar vieni pinigai, kurios paprastas žmogus visiškai prastomis kopijomis ir nepavadintų, tai vadinamieji „filmų pinigai“ – butaforija. Deja, juos kažkas naudoja toli gražu ne žaidimams.
Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ramunė Juzėnienė teigė, kad tokie pinigai Lietuvoje atsirado pernai metais.
„Pas mus jie atsirado pernai sausio mėnesį, tai buvo po vieną vienetą ir mes labai ramiai reagavome, nes maža ką: ar vaikai atsispausdina, ar, kaip žinote, galima jų atsisiųsti, bet jų tikrai nebuvo paplitę. Tačiau 2019 metų pabaigoje jų šoktelėjo iki 80 proc. visų Lietuvos banke ištirtų pinigų“, – teigė R. Juzėnienė.
Nepaisant to, kad apskritai nusikalstamų veikų, susijusių su netikrais pinigais, Lietuvoje šiemet fiksuojama kur kas mažiau nei pernai, galimai dėl karantino sumažėjusios grynųjų pinigų cirkuliacijos – butaforijos plūstelėjimas į rinką specialistams būtent dabar kelia didelį susirūpinimą.
2019 metų ketvirtą ketvirtį padirbtų eurų banknotų buvo 1 827 vienetų, o 2020 metų pirmą ketvirtį – 232 vienetai.
Didžiausia rizika – senyvo amžiaus žmonėms
Didžiausia rizika turgavietėse ir senyvo amžiaus žmonėms. Neapsižiūrėję į pinigines įsideda nieko vertus popierius, kuriuos kažkas tiesiog parsisiuntė iš interneto.
„Žmonės bando net, suprantate, visiškai įsitikinę, kad tai tikri pinigai, įnešti juos savo sąskaitą, į bankomatus“, – teigė R. Juzėnienė.
Internete net plinta tokių iš Kinijos parsiųstų eurų apžvalgos. Kiti reklamuoja krūvas vadinamųjų „filmų pinigų“. Šimtas vienetų tokių popieriukų kainuoja mažiau nei 10 eurų.
Kaip atpažinti netikrus pinigus?
Grynųjų pinigų ekspertė paaiškino, kaip atpažinti netikrus pinigus.
„Turime banknotus su užrašais nelegalu: „This is not legal“, užrašas „prop“, čia banknoto averse taip pat užrašas „Movie Money“ ir šitų banknotų reverse yra taip pat užrašas, kad „This is not legal“, – paaiškino R. Juzėnienė.
Pasak jos, yra ir labiau užslėptų kopijų: „Nėra užrašo „Movie money“, nėra užrašo, kad tai yra nelegali produkcija. Tačiau reverse jau atsiranda užrašas „copy“ ir jis raudonom raidėm, raudonoje zonoje. Reiškia, jis mažiausiai matomas.“
Policija paaiškino, ką daryti, jei pakliuvo netikri pinigai
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis paaiškino, ką daryti, jei į rankas pakliuvo tokios kupiūros.
„Žmogui jei kyla įtarimų, kad pas jį yra padirbti pinigai, jis nedelsiant turi kviesti policiją. Pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą ir tuos pinigus paima“, – sakė R. Matonis.
Problema su Lietuvą užplūdusiomis butaforinėmis kopijomis ta, kad pagal ECB reikalavimus: euro banknotų atvaizdai gali būti naudojami tik kai jų dydis nuo tikrų pinigų skiriasi bent 25 proc. Paaiškino, kuo skiriasi kinų produkcija.
„Dydis atitinka tikrų banknotų dydžius. Ir kaip matote, ir spalva, ir visi pagrindiniai užrašai, į ką žmonės kreipia dėmesį“, – kalbėjo R. Matonis.
Svarbu prisiminti, kokius požymius turi tikri eurai
„Net ir per pirštines aš šiuo metu jaučiu, kad šioje pagrindinėje dizaino srityje apčiuopiami banknoto spausdinimo nelygumai“, – pažymėjo R. Matonis.
Storesni, iškilę ir juntami brūkšneliai, užrašai, skaičiai. Pakėlus prieš šviesą matomas vandens ženklas, apsauginis siūlelis ir blizgančios hologramos.
„Ir šiugždėjimo tokio, kaip tikras banknotas, tikrai neturi. Labai akivaizdu“, – pabrėžė R. Matonis.
Už pinigų padirbinėjimą ir tokių pinigų platinimą gresia iki 4-erių metų nelaisvės, o jei tai daroma stambiu mastu – gresia ir 10 metų kalėjimo.
