Pomėgiu persirenginėti moteriškais drabužiais pagarsėjęs panevėžietis 55 metų Valdas Tijūnėlis 9 metams turės atsisakyti aukštakulnių, sijonų, lūpų dažų ir kitų dailiosios lyties atstovių mėgstamų daiktų. Ketvirtadienį Panevėžio apygardos teismas jį tokiam laikui pasiuntė už grotų dėl pasikėsinimo nužudyti brolio Rimanto gyvenimo draugę 50 metų Daivą Šefeldienę.
Kaltina auką
Nusikaltėlis taip pat turės sumokėti beveik 58 eurus Valstybinei ligonių kasai už D. Šefeldienei suteiktą medicinos pagalbą.
Vandute vadinamas V. Tijūnėlis, matyt, jautė, kad į laisvę neišeis. Vedamas į teismo salę jis buvo blogai nusiteikęs. Išvydęs žurnalistus juos išvadino šunimis, o prieš teismo posėdį iškeikė necenzūriniais žodžiais.
„Mane išprovokavo ta paleistuvė“, – paklaustas, ar pripažįsta savo kaltę, atšovė jis.
Anksčiau teisme V. Tijūnėlis laikėsi versijos, kad nenorėjo D. Šefeldienės mirties, o tik ketino ją pagąsdinti. Esą moteriškė ji užgauliodavusi, slėpdavusi televizoriaus pultelį ir neduodavusi žiūrėti mėgstamų televizijos programų. Tad jis ir mėginęs ją pagąsdinti kirviu.
Tačiau teismas V. Tijūnėliu nepatikėjo, nes buvo surinkta užtektinai įrodymų, kad savo kėslų nužudyti D. Šefeldienę jis neįvykdė tik todėl, kad jo brolis tuo metu, kai jis kirto moteriai, pakišo ranką, mėgindamas atremti smūgį.
Ilgus nelaisvės metus moterimi persirenginėjančiam vyrui teismas skyrė atsižvelgdamas į tai, kad praeityje jis buvo teistas už trijų žmonių nužudymą. Be to, šį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, o tai sunkinanti aplinkybė.
Teisėjo paklaustas, ar suprato nuosprendį, V. Tijūnėlis atsakė teigiamai ir pakeltu balsu pasiteiravo, kur jo advokatė. Teisėjui patikinus, kad jis turės galimybę susitikti su gynėja ir per 20 dienų apskųsti nuosprendį, daugiau klausimų nuteistasis nebeturėjo.
Nuosprendžio atėję išklausyti D. Šefeldienė ir R. Tijūnėlis buvo nekalbūs. Nukentėjusioji, paklausta, ar teismo skirta bausmė jos skriaudikui ją tenkina, atsakė, kad taip. R. Tijūnėlis replikavo, kad broliui teismas galėjo skirti daugiau.
„Tiek, kad nebeišeitų į laisvę“, – pridūrė jis.
Pora kentėjo nuo Vandutės
V. Tijūnėlis, nukentėjusioji D. Šefeldienė ir jos gyvenimo draugas, V. Tijūnėlio brolis Rimantas gyveno tame pačiame bute. Jų tarpusavio santykiai anaiptol nebuvo draugiški.
Pora dažnai pykosi su moterimi persirenginėjančiu namiškiu. Šis juos abu apkuldavo. R. Tijūnėlis neįstengdavo nuo brolio kumščiu apginti savo moters ir savęs.
Tą vakarą V. Tijūnėlis namo grįžo neblaivus. Jo brolis su drauge jau buvo atsigulę. Pora buvo pasivaišinusi alumi ir jau snaudė. Pasičiupęs kirvį V. Tijūnėlis pripuolė prie D. Šefeldienės ir užsimojo. Pakirdęs R. Tijūnėlis spėjo ranka uždengti draugę ir taip sušvelninti smūgį.
Kirvis palietė tik kairiąją jos veido pusę. Moteris apsipylė krauju. Iškviesta greitoji pagalba D. Šefeldienę nuvežė į ligoninę, čia jai buvo susiūtas sužalotas veidas.
Teisme V. Tijūnėlis aiškino nenorėjęs brolio draugės nužudyti, o tik ketinęs ją pagąsdinti. D. Šefeldienei jis nejautė simpatijos dar ir todėl, kad ji anksčiau gyveno su jo vyresniuoju broliu, o šiam mirus, anot V. Tijūnėlio, įsikraustė į jaunesniojo brolio Rimanto lovą.
Vadinamosios Vandutės psichiką tyrė psichiatrai. Jie nustatė, kad vyras pakaltinamas. Beje, per teismo psichiatrijos ekspertizę V. Tijūnėlis medikams apgailestavo, kad nepavyko nugalabyti brolio draugės.
Ne kartą teistas
V. Tijūnėlis kartą jau buvo teistas 15 metų laisvės atėmimo bausme už trijų nepažįstamų žmonių – senelio, močiutės ir jų paauglio anūko nužudymą. Panevėžietis trigubą žmogžudystę įvykdė ketindamas apvogti vienkiemį, kuriame ir gyveno jo aukomis tapę žmonės.
Jis kurį laiką slėpėsi sodybos kieme, laukdamas, kol šeimininkai užmigs. Pabodus laukti, V. Tijūnėlis ėmė šaudyti į žmones ir juos mirtinai sužalojo.
Žudikas tuomet aiškino, kad niekam blogo nenorėjo ir rastą ginklą į žmones nukreipė netyčia. Esą tamsoje einantį per kaimą jį užpuolė šunys, jis ėmė į juos šaudyti, bet pataikė į troboje buvusius žmones.
Moterimi persirenginėjantis vyras tris kartus buvo teistas už vagystes.
Jo šeima seniai iširusi. Manoma, kad žmona negalėjo susitaikyti su vyro pomėgiu kartkartėmis virsti moterimi.
Persirengęs moteriškais drabužiais V. Tijūnėlis rodydavosi viešumoje. Jo sūnaus ir dukters jausmai tėvui taip pat išblėsę.
