Apie dabartinių sunkumų priežastis ir apie galimus būdus su jais kovoti bei kai kuriuos kitus situacijos Lietuvoje aspektus „Respublika“ kalbasi su prezidentu Algirdu Brazausku
Paprašytas įvertinti dabartinę Vyriausybę A.Brazauskas sakė atsakymą duosiąs tik tada, kai ji pradės dirbti: „Vyriausybė dar nedirba, kada ji padirbės tris mėnesius ar, kaip visi mėgstame sakyti, 100 dienų, tada paskambinkite man ir aš pasakysiu, kaip vertinu dabartinę Vyriausybę“.
Kalbai pasisukus apie naujosios Vyriausybės programą A. Brazauskas pasidarė šnekesnis: „Nesutinku su daugeliu programos teiginių, aišku, yra tokių, su kuriais ir sutinku, - visko yra. Vis dėlto nemanau, kad ten numatyta mokesčių politika yra geriausias žingsnis. O norint kalbėti apie programos realizavimą visų pirma reikia sudaryti kitų metų biudžetą. Ką nors bus galima kalbėti, kai pamatysime kitų metų biudžetą, jeigu jį pamatysime, nes aš labai abejoju, kad biudžeto projektas pateks į Seimą ir jį ten patvirtins.
Gerai žinau Kirkilo Vyriausybės biudžeto projektą - jis buvo daugmaž subalansuotas, bet jis sudarytas spalio pradžioje: per tą laiką labai daug kas pasikeitė. Manau, kad be reikalo kaltinimus meta ir ministrui Šadžiui, ir Kirkilui, ir kitai komandai, nes biudžetas praktiškai buvo daromas rugpjūtį-rugsėjį ir Seimui oficialiai pristatytas, kaip ir priklauso, spalio 15 d. Ir todėl apie tokius ekonominės krizės požymius, kokie šiuo metu matomi Europoje, kokių yra toje pačioje Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, niekas nežinojo ir neįsivaizdavo.
O dabar labai ramiai kalbėti, kad štai anas biudžetas buvo blogas, o dabar bus labai geras, nevertėtų. Kai sudarys biudžetą, bus galima ką nors pasakyti. Kada Vyriausybė pradės dirbti realiai, - nes popierius rašyti visi moka, visi yra baigę aukštuosius mokslus, - kada akis į akį susidurs su problemomis (socialinėmis, finansinėmis, Europos pinigų panaudojimo galimybėmis ir kt.), tada ir matysime jos galimybes. Na, o dabar žmonės ten man yra nepažįstami, ir aš nežinau, ką apie juos pasakyti“.
Pernelyg optimistinis biudžetas
Pašnekovo manymu, dabartinį sunkmetį lėmė ne tiek pasaulinė finansų krizė, kiek pernelyg didelis šiųmečio biudžeto sudarinėtojų optimizmas: „Sunkmetis yra toks, kad šių metų biudžetas buvo pernelyg optimistinis, - visas sunkmetis yra susiję su tuo. Žinoma, yra įtaka ir neigiamų ekonominių reiškinių, kurie pasiekia ir mus, bet nemanyčiau, kad tai sudaro pagrindą. Biudžetas buvo labai optimistinis, ypač PVM surinkimo srityje. Todėl jo vykdymo dalis buvo nukelta į antrąją metų pusę, o tai, mano supratimu, yra nesolidu. Ir kaip tik tada pasirodė, kad surinkimas nevykdomas, taip buvo spalį, lapkritį ir, matyt, bus gruodį“.
A. Brazausko teigimu, krizė į Lietuvą dar tik ateinanti, o biudžeto problemos atsiradusios ir dėl pernelyg didelio geranoriškumo:
„Dabartiniai reiškiniai keliauja per Europą, per pasaulį - yra rinkos pokyčių, lėtėja vartojimas, todėl automatiškai stoja gamyba, be to, šimtais milijardų buvo iššvaistytas bankinis kapitalas Amerikoje. Visa tai atsiliepė ir Europai. Europa gelbstisi, ir man atrodo, kad kovodama su krize Europos Sąjunga eina neblogu keliu ir labai apgalvotai, o ir bankinė situacija čia nėra tokia jau bloga, - visa tai atitinkamai pajus ir Lietuva. Tačiau kiek pajus, šiandien dar niekas negali pasakyti. Tai yra tik pradžia.
Tad šiųmečio biudžeto nevykdymą sieti pirmiausia su krize nereikėtų - žinoma, paveikė ir krizė, bet esminis yra paties biudžeto formavimo dalykas. Švelniai pasakyčiau, kad šių metų biudžetas buvo sudarytas labai optimistiškai. Taip pat ir „Sodros“ biudžetas.
Niekas nemini, bet reikia sąžiningai paminėti, kad socialdemokratų įsipareigojimas, tiek mano, tiek Kirkilo Vyriausybės, buvo, jog 2008 m. vidutinė pensija turi siekti 650 litų. O dabar pensija Lietuvoje yra 830 litų - 180 litų daugiau, negu buvo socialdemokratų įsipareigojimas. Šitie papildomi 180 litų reiškia papildomus 2 mlrd. litų. „Sodros“ biudžete šitų 2 mlrd. ir trūksta. Nuo gruodžio pensija kilo nuo 650 iki 830 litų - skirtumas milžiniškas. Iš ko jį apmokėti? To milijardo trūksta šiemet, trūks jo ir kitąmet. Norėjome, kad žmonėms būtų geriau, o ačiū niekas nepasakė, iškritikavo ir toliau kritikuoja. Tai yra gyvenimas, o ne politika - aš politika neužsiimu, aš esu konkretus žmogus. Socialdemokratai padarė daugiau, negu planavo, ir tai kitu galu trenkė per biudžetą“.
Atidžiai prižiūrėti bankus
Vis dėlto A.Brazauskas kategoriškai priešinasi siūlymui lopant „Sodros“ biudžetą mažinti įmokas į antrosios pakopos fondus: „Kategoriškai esu prieš. Tai yra skolos palikimas būsimoms kartoms. Įmokos į pensinius fondus auga: šiemet jos sudaro apie 1 mlrd., o kitąmet jos sieks apie 1 mlrd. 300 mln. litų. Tai jeigu mes mažinsime įmokas į privačius pensijų fondus per pusę, kaip dabar siūloma, vadinasi, pasiliks 500-600 mln. litų skola, kurią už kokių 5 m. reikės grąžinti.
Taip būtų sąmoningai auginama skola - aš jokiu būdu negaliu sutikti ir šiuo atveju palaikau prezidentą Adamkų. Aišku, šiandien, rytoj bus gerai, o po kelerių metų kažkam reikės ieškoti milijardų norint padengti fondų nuostolius dėl neišmokėtų pinigų“.
Paklaustas, ar dabartiniu sunkmečiu galinti būti naudinga 1998 m. Rusijos krizės patirtis, A. Brazauskas atsako neigiamai: „Manau, kad kai kas pritaikė Rusijos krizės reiškinius Lietuvai. Šalia buvo dar dvi valstybės - Latvija ir Estija, kur ekonominiai santykiai su Rusija buvo tokie patys, tačiau tokio masto reiškiniai, kokie tuo metu buvo Lietuvoje, nepalyginami su tais, kurie buvo Latvijoje ar Estijoje.
Nenoriu grįžti prie 10 m. senumo įvykių, tik noriu pasakyti, kad šios krizės nieko bendro neturi. Dabartiniai reiškiniai yra globaliniai, o tada viskas buvo suversta Rusijai, bet tegu tai lieka sąžinės reikalas tų žmonių, kurie tuo metu buvo valdžioje, - dabar, po 10 metų, nėra ko ieškoti“.
A. Brazauskas taip pat nesiūlo skubėti su paskola iš Tarptautinio valiutos fondo: „Reikia padaryti biudžetą, o ne šnekėti ir šaudyti į orą iš patrankų dėl skolinimosi. Pirma, reikia padaryti biudžetą ir sekti, kaip baigsime šiuos metus, žiūrėti, kiek pasireikš krizės požymiai Lietuvoje. Antras dalykas, kurį turi daryti Vyriausybė, - užsiimti bankais: nepalikti visko tik mūsų Centriniam bankui, kuris labai gerai gyvena, reikia imtis ir Finansų ministerijai, ir premjerui, reikia su švedais kalbėti, pasižiūrėti bankinio kapitalo reikalų, visą bankinio kapitalo cirkuliaciją tarp pirminių ir antrinių įmonių, ir taip toliau“.
Tomas Andriukonis
