Nors vis dažniau mėgaujamės pavasarine šiluma, šildymo sezonas dar tęsiasi ir brangūs litai kapsi į šildymo sąskaitą. Žmonės šiluminininkams skundžiasi, kad jų radiatoriai per karšti, o šie liepia kreiptis į kažkokį "šildymo sistemų prižiūrėtoją".
Kas atsako už šilumą butuose? Juk dauguma žmonių patys jos reguliuoti negali, nors mielai šiuo metu gyventų vėsiau ir mokėtų mažiau.
Kas tiekėjas, o kas - reguliuotojas?
Centralizuoto šildymo paslaugas uostamiestyje teikiančios bendrovės "Klaipėdos energija" specialistai teigia, kad jie visam miestui tiekia vienodos temperatūros termofikacinį vandenį.
"Žmonės turėtų suprasti, kad mes, energetikai, esame šilumos tiekėjai. Deginame dujas ir įkaitiname vandenį iki norminės temperatūros (70-120 laipsnių), kurį iš rajoninių katilinių vamzdynais tiekiame į visą miestą. O kiekvienas daugiabutis namas iš mūsų vamzdynų per namo šilumos punkto įrenginius pasiima šilumos tiek, kiek jam reikia. Už šilumą name ir radiatorių karštumą atsakome jau ne mes, šilumos tiekėjai, o šildymo sistemų prižiūrėtojas, kurio pareiga rūpintis namo rūsyje esančiais šildymo įrengimais ir reguliuoti šilumą pagal gyventojų poreikius, higienos normas", - aiškino AB "Klaipėdos energija" Šilumos tiekimo departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Smaguris.
Šildymo sistemų prižiūrėtoją gyventojai gali pasirinkti patys. Šias paslaugas Klaipėdoje teikia per 10 įmonių.
Senas sistemas būtina keisti
Uostamiestyje daugiausia daugiabučių namų šildymo sistemų prižiūrinčios kompanijos "City Service" Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys teigia, kad daugelyje namų vis dar funkcionuoja seno pavyzdžio, techniškai atgyvenusios elevatorinės šildymo sistemos. Tokiuose namuose ir esant geriausiems norams neįmanoma tobulai sureguliuoti šilumos režimo.
"Ar dar prisimenate, kaip atrodė 30 metų senumo žiguliai ir kokia buvo važiavimo kokybė? Deja, iš anų laikų daugelyje Klaipėdos daugiabučių yra išlikusi tokia pat sena įranga ir primityvus šilumos reguliavimo lygis", - sakė M. Genys.
Pasak jo, vadinamoji elevatorinė sistema, kai meistras sukinėdamas kiekio reguliatorių rūsyje "iš akies" reguliuoja šilumos srautą, yra absoliučiai neekonomiška, paveldėta iš sovietmečio, kai kuras buvo pigus ir šilumos niekas netaupė.
Pastaraisiais metais Klaipėdoje seni šilumos punktai sparčiai keičiami naujais. Pernai "City Service" Klaipėdoje rekonstravo ir atnaujino 20 namų šilumos punktus. Šių namų gyventojai nebejaučia nepatogumų rudenį ir pavasarį, kai dėl nuol besikeičiančių orų šilumos sistemų darbo režimai kinta radikaliai.
"Kovo, balandžio mėnesiais dieną pašildo saulutė, lauke temperatūra pakyla ir virš 15 laipsnių, o naktį atvėsta iki 0. Esant tokiems svyravimams reikia 3-4 kartus per parą perreguliuoti šilumos režimą. Su sena elevatorine sistema to padaryti tiksliai niekaip neįmanoma. Tokių namų gyventojai skundžiasi, jog dieną radiatoriai pleška. Sprendimas paprastas - vietoj elevatorinės sistemos reikia įrengti automatizuotą šilumos punktą. Tuomet keičiantis lauko temperatūrai automatiškai mažės arba didės šildymas name. Iš patirties matome, kad įrengus automatizuotą punktą sumažėja šilumos sunaudojimas, taupoma šiluma ir žmonės nebesiskundžia per karštais radiatoriais", - aiškino M. Genys.
Jis pažymėjo, kad už šilumos sistemų modernizavimo darbams kompanija leidžia atsiskaityti išsimokėtinai "per lankstų laikotarpį" - nuo pusmečio iki metų.
Klaipėda atsilieka
Dauguma šildymo punktų daugiabučiuose yra bendra gyventojų nuosavybė, todėl sprendimą dėl renovacijos gali priimti tik jie. Kaip atlikti visus rekonstrukcijos formalumus jau rūpinasi namo administratorius arba bendrijos vadovai.
"Metas šilumos punktų renovacijai dabar yra labai palankus. Darbų ir įrangos kainos, lyginant su praėjusiais metais, yra sumažėjusios kone trečdaliu. Žinoma, bendra ekonominė situacija nėra gera, bet jei kas galvoja apie šilumos punkto renovaciją - jau reiktų pradėti realius darbus. Paprastai šildymo įranga tvarkoma vasarą, kad spėtume laiku pasiruošti šildymo sezonui", - sakė AB "Klaipėdos energija" Šilumos tiekimo departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Smaguris.
Ekspertų skaičiavimai rodo, kad rekonstravus šilumos punktą ir subalansavus namo šildymo sistemą sutaupoma nuo 8 iki 18 proc. energijos.
2009 m. duomenimis Klaipėdoje iš centralizuotai šildomų daugiabučių tik 40 proc. namų turi automatizuotus šildymo punktus. Panevėžyje modernūs punktai įrengti apie 70 proc., Vilniuje - 60 proc. namų.
Žygimantas MEŠKAUSKAS
