Socialdemokratų (ne)saldi pergalė
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) partijos lyderis Gintautas Paluckas naktį iš sekmadienio į pirmadienį džiūgavo – jo partija iškovojo daugiausiai merų postų. Socialdemokratų atstovas sėdės 15 savivaldybių mero kabinete arba, kitaip tariant, kas ketvirta savivaldybė nusidažė raudonai.
Lyginant su 2015 m. rinkimais, socialdemokratai laimėjo tik vienu mero postu mažiau, prieš ketverius metus iškovojo 16. Kiek ryškesnis pokytis kalbant apie tarybos narių skaičių be merų. Prieš ketverius metus 343 socialdemokratai priklausė savivaldybių taryboms, po šių rinkimų – 259.
Nors nuostolių šiuose rinkimuose socialdemokratai patyrė, G. Paluckas turi priežasčių džiūgauti. Jo vadovaujama partija ne tik iškovojo daugiausiai merų postų, o tarp iškovotų tarybos narių mandatų skaičių liko antra, bet ir išėjo kaip nugalėtoja iš partijos skyrybų. Iš LSDP pasitraukusių narių įkurta Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) laimėjo tik 24 mandatus savivaldybių tarybose ir neturi nė vieno mero.
Vis tik, socialdemokratų pergalę rinkimuose, iš dalies, galima laikyti „Pyro pergale“ – nepatekta nei į Vilniaus, nei į Kauno, nei į Klaipėdos miestų tarybose, o Šiauliuose ir Panevėžyje partiją atstovaus po 2 politikus.
Konservatoriams geresni rezultatai visoje šalyje, bet savo bastionus vėl prarado
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) tiesioginiuose merų rinkimuose pakartojo tą patį rezultatą kaip ir prieš ketverius metus – iškovojo 11 merų postų. Savivaldybių tarybose konservatoriai pagerino rezultatą: prieš ketverius metus TS-LKD gavo 242 mandatus, šiuose rinkimuose – 263.
Konservatoriams nepavyko atgauti įtakos anksčiau jų bastionais laikytuose Kaune ir Panevėžyje. Laikinosios sostinės savivaldybės taryboje TS-LKD frakcija susitraukė nuo 13 iki 8, Panevėžyje nuo 6 iki 5. Šiuose miestuose konservatorių kandidatas nepateko ir į antrąjį merų rinkimų turą.
Karbauskis pažado netesėjo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis praėjusių metų liepos mėnesį sakė, kad jo partija laimės visus 2019 m. vyksiančius rinkimus. Akivaizdu, kad politiko pažadas ištesėtas nebus – savivaldos rinkimų valstiečiai nelaimėjo.
Savo merų postų kraitę valstiečiai padidino: prieš ketverius metus laimėjo 4, šiemet – 6. LVŽS pavyko iš posto išversti ilgametį Lazdijų merą Artūrą Margelį, kurį antrajame ture nugalėjo valstiečių kandidatė Ausma Miškinienė, tačiau prarasta ilgai valstiečių valdyta Ignalina – čia pergalę šventė socialdemokratas Justas Rasikas.
Įspūdingesnę pažangą valstiečiai padarė skaičiuojant savivaldybių tarybų narius. 2015 m. jie gavo 136 mandatus, šiemet – 216.
Komitetų šventė ir nesuveikęs Uspaskicho efektas
Didžiausiais šių metų savivaldos rinkimų nugalėtojais būtų galima skelbti visuomeninius rinkimų komitetus. Skaičiuojant bendrai visų sąrašų rezultatus, jie beveik patrigubėjo. Prieš ketverius metus komitetai gavo 114 tarybų narių vietas, šiemet – 306; 2015 m. laimėti 4 mero postai, šiuose rinkimuose – 12.
Prie stipriai pagerinto komitetų rezultato prisidėjo ir iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pasitraukę bei su savo įkurtais judėjimais į rinkimus ėję Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas.
Liberalų sąjūdis patyrė nuostolius ir merų postuose, ir savivaldybių tarybose. Prieš ketverius metus liberalai laimėjo 208 mandatus tarybose ir 9 merų postus. Šiuose rinkimuose liberalai gavo 120 mandatus ir turės merus 6 savivaldybėse.
Daugiau merų po šių rinkimų turės partija „Tvarka ir teisingumas“. 2015 m. jiems pavyko laimėti 2 merų postus, o po šių rinkimų „tvarkiečiai“ valdys 5 savivaldybes. Tačiau sumažėjo partijos atstovų tarybose: nuo 79 iki 49.
V. Uspaskicho sugrįžimas į nacionalinę politiką įspūdingų rezultatų Darbo partijai neatnešė. 2015 m. „darbiečiai“ laimėjo 2 merų postus, šiemet – 1. Daugiau nei dvigubai sumažėjo ir partijos atstovų tarybose: po 2015 m. rinkimų „darbiečiai“ iškovojo 145 mandatus, po šių rinkimų – 61.
