Seimas antradienį 78 balsais „už“, trims parlamentarams balsavus prieš ir 12 susilaikius priėmė tokią Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisą. Ji įsigalios pasirašius prezidentui Gitanui Nausėdai.
Pataisomis numatyta, kad Vyriausybė galėtų teikti Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kai atliktos ir kitai savivaldybei priskiriamos, ir likusios be dalies teritorijos savivaldybės dalies gyventojų apklausos.
Taip pat ir vienos, ir kitos savivaldybės teritorijos ne mažiau kaip pusė apklaustų gyventojų turėtų pritarti ribų perbraižymui, apklausoje turėtų dalyvauti per 50 proc. kiekvienos dalies gyventojų.
Numatyta išimtis, kad apklausų nereikėtų, kai pokyčiais būtų siūloma sujungti teritorijų ribomis padalytą gyvenamąją vietovę arba esant abiejų savivaldybių tarybų sutikimui būtų perduodama vienos ar kelių gyvenamųjų vietovių, turinčių ne daugiau 500 gyventojų, teritorija.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad teritorijų ribų perbraižymui pakanka savivaldybių, kurių teritorijų ribos keičiamos, tarybų nuomonės ir teritorijos dalies, priskiriamos kitai savivaldybei, vietos gyventojų nuomonė.
Pataisas inicijavo socialdemokratų parlamentarai Julius Sabatauskas ir Raminta Popovienė, Kauno miesto savivaldybės tarybai rugsėjį pasiūlius Vyriausybei inicijuoti dalies Kauno rajono seniūnijų prijungimą.
Kaunas norėtų išsiplėsti prijungiant Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei 95 kaimus, esančius šiose seniūnijose: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.
Kauno miesto valdžia teigia, kad taip gyventojai gautų kokybiškesnes paslaugas. Rajono, kuriam vadovauja socialdemokratai, valdžia tokiems planams griežtai priešinasi ir vadina tai manipuliacija.
Savivaldybių teritorijų keitimus teikia Vyriausybė, tam reikia ir Seimo pritarimo.
