raminta popovienė

Reikšdama nuogąstavimus dėl ugdymo turinio kaitos ir švietimo sistemos struktūrinių reformų Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų taryba kreipėsi į atsakingas šalies institucijas.

Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministres, socialdemokratė Raminta Popovienė mano, jog susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda įtikino šalies vadovą savo kompetencijomis ir pasiruošimu dirbti Vyriausybėje. „Tikrai susitikimas ir pokalbis buvo labai konstruktyvus, manau, kad pristačiau tai, ką tikrai esu dirbusi, ką patyrusi pati iš savo praktikos.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš kandidatės į švietimo ministres Ramintos Popovienės tikisi atskirties švietime sumažinimo. „Prezidentas visuomet pabrėžia, kad svarbiausias siekinys yra kokybiškas, socialiai teisingas, kiekvienam vaikui vienodai prieinamas švietimas“, – antradienį žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Jolanta Karpavičienė.

Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministrės postą socialdemokratė Raminta Popovienė sako, kad tarp prioritetinių darbų mato mokytojų atlyginimų didinimą, įsiklausymą į bendruomenių rūpesčius. „Patys pirmieji prioritetiniai darbai, tie, kurie numatyti ir nacionaliniame partijų susitarime, tai ir mokytojų atlyginimų didinimas, ir tie darbai, kurie yra pradėti, bet juose yra problemos (...) – mokymo priemonių trūkumas, mokyklų tinklo klausimai“, – žurnalistams Seime sakė R. Popovienė.

Kauno rajono bendruomenė savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino, kad vakar įvyko neeilinis sutapimas – Šv. Valentino dieną Kauno rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje pasveikintas 100-tasis šių metų Kauno rajono kūdikis. „Sausio 31 dieną gimusi Odrė – Gerdos ir Lauryno Veikelių pirmagimė. Mažylės tėveliai juokavo, kad jų vos dviejų savaičių dukra jau pasiekusi daugiau, nei tėvai, tapo jubiliejiniu kūdikiu.

Visai Lietuvai puikiai žinomas aktorius bei TV3 laidos „Maisto kelias“ vedėjas Leonardas Pobedonoscevas ilgą karantino laikotarpį leido užsiimdamas nuo vaidybos itin atitolusia veikla – statybomis. Įsirenginėdamas sodybą Arklėnų kaime ir remontuodamas butą Paupyje, vyras pats mielai į rankas ima plaktuką ir pluša ištisas dienas.  Laimei, šią vasarą jis atrado dar vieną aistrą, kuri padėjo Leonardui prasiblaškyti ir ištrūkti iš užsistovėjusios rutinos.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio noras atsiriekti 99 geriausias Kauno rajono gyvenvietes subliuško dar pernai. Tačiau, matyt, V. Matijošaičio šūkis gali būti – be rajono nenurimsim. Pasirodo, Kauno meras turi naujų planų – Kauno rajone nori statyti tiltą.

Keičiant savivaldybių ribas reikės visų dalies teritorijos netenkančios savivaldybės gyventojų apklausos. Pokyčiams turės pritarti daugiau kaip pusė ir prie kitos savivaldybės jungiamos, ir liekančiosios teritorijos gyventojų. Seimas antradienį 78 balsais „už“, trims parlamentarams balsavus prieš ir 12 susilaikius priėmė tokią Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisą. Ji įsigalios pasirašius prezidentui Gitanui Nausėdai.

Kauno rajono gyventojai telkia pagalbą kovai prieš Kauno merą. Jie piktinasi, kad Visvaldo Matijošaičio užmojai prie miesto prijungti 13 turtingiausių rajono seniūnijų likusią rajono dalį visiškai nuskurdins. Kauniškiai surinko daugiau kaip 20 tūkt. parašų su reikalavimu padėti ir atvežė juos į Vilnių centrinei valdžiai. Prašymų nepalikti jų vienų prieš Kauno valdžią sulaukė ir Kaune viešėjęs prezidentas.

Naujas vaikų maitinimo modelis sukėlė nemažai diskusijų tiek visuomenės, tiek politikų tarpe. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija savo pranešime teigia, kad vaikų mitybą veikia milžiniški komerciniai interesai. „Deja, geri norai sveikai maitinti vaikus pradėti vykdyti skubotai kaip ir daugelis kitų dabartinės valdžios reformų.

Grupė Seimo narių siūlo kitus metus skelbti Laikinosios sostinės metais. Taip būtų paminimas šimtmetis nuo Kauno tapimo laikinąja Lietuvos sostine. „2019 metais sukanka 100 metų, kai 1919 metų sausio 2 dieną iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Respublikos Laikinąja sostine ir jau Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metinės buvo minimos jau Kaune“, – rašoma Seimo narių parengtame projekte.

Sprendimui trauktis iš koalicijos su valstiečiais paklusę socialdemokratai, neturintys reikiamų 7 narių, kol kas dirbs mišrioje Seimo narių grupėje, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas. Tai jis pareiškė po to, kai socialdemokratas Mindaugas Bastys apsisprendė nedirbti nė vienoje socialdemokratų frakcijoje.

Skylant Socialdemokratų partijos frakcijai Seime vyksta šio pavadinimo dalybos. Partijoje likę socialdemokratai nutarė pradėti derybas su buvusiais bendražygiais dėl minėto frakcijos pavadinimo, tuo metu vadinamieji maištininkai nutarė geruoju jį atiduoti ir ketvirtadienį pakeitė frakcijos vardą. „Jie be reikalo šaukia, kad mes neatlaisviname frakcijos pavadinimo.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijoje kol kas lieka dirbti ir partijos nario bilietą turintys parlamentarai, ir palikę socialdemokratus dėl prieš partijos valią pasirašytos bendradarbiavimo sutarties su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Seimas pasisakė už tai, kad mokyklų vadovai į darbą būtų skiriami penkerių metų kadencijai ir šios kadencijos nebūtų ribojamos. Parlamentas antradienį svarstydamas prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Švietimo įstatymo pataisas pritarė konservatoriaus Antano Matulo siūlymui, kuriuo atsisakoma mokyklų vadovų kadencijų ribojimo. Pritarus įstatymo projektą iš esmės keičiančiam siūlymui, jo svarstyme padaryta pertrauka.