Portalo duomenimis, balandžio 19 dienos vakarą civiliniai orlaiviai virš Lietuvos skrido viename 11 kilometrų aukštyje.
Lenkų aviakompanija LOT skrido iš Varšuvos į Taliną, turkų kompanija „Corendon“ suomių poilsiautojus iš Oulu miesto skraidino į Chaniją Kretoje, o Tuniso „Nouvelair“ skrido iš Helsinkio į Monastyro miestą Tunise.
Maždaug ties Marijampolės savivaldybe lėktuvų oro keliai susikirto. Portalas teigia, kad oro kontrolės dispečeris tokiu atveju turėjo nurodyti keisti aukštį, tačiau dėl tam kol kas nežinomų priežasčių tokia informacija nebuvo perduota.
Valstybės įmonė „Oro navigacija“ BNS teigė, kad incidento išvengta dėl įdiegtų kelių lygių saugos priemonių, tačiau daugiau informacijos šiuo metu pateikti negalinti dėl vykstančio įvykio tyrimo.
„Labai griežtai vertiname informaciją apie galimą incidentą ore. Šiuo metu vyksta tyrimas, kurio rezultatai bus analizuojami su atsakingomis institucijoms. Negali būti net menkiausio šešėlio dėl „Oro navigacijos“ sugebėjimo užtikrinti saugumą oro erdvėje“, – BNS persiųstame komentare sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Portalo 15min.lt žiniomis, incidentas įvyko galbūt dėl pervargusio skrydžių dispečerio, o aviakatastrofos išvengta įsijungus lėktuvų perspėjimo sistemai TCAS, dėl kurios orlaiviai skubiai pakeitė aukštį ir nesusidūrė.
Penktadienį „Oro navigacija“ pranešė, kad incidento metu Regiono skrydžių valdymo centre (RVSC) naktinėje pamainoje dirbo keturi darbuotojai – pamainos viršininkas ir trys skrydžių vadovai.
„Žiniasklaidos paskleista informacija apie neblaivų ar darbo metu užmigusį darbuotoją neatitinka tikrovės – tai užfiksuota vykstančio tyrimo metu objektyviomis įmonės kontrolės priemonėmis. Preliminarus tyrimas rodo, kad incidento metu horizontalus atstumas tarp orlaivių buvo ne mažesnis nei 5 km, vertikalus – ne mažiau kaip 200 metrų“, – teigiama valstybės įmonės komentare.
„Oro navigacija“ teigia, kad apie incidentą informuotos visos atsakingos institucijos – Europos aviacijos saugos agentūra, Transporto kompetencijų agentūra ir Teisingumo ministerijos atsakingi asmenys.
Taip pat įmonė teigia, kad per 2017–2018 metus nebuvo incidentų, kurių priežastis būtų nuovargis ar skrydžių vadovų trūkumas.
Pranešama, kad dėl skrydžių vadovų klaidingų veiksmų neužfiksuota jokių įvykių ir šių metų pirmąjį ketvirtį.
Lietuvos Respublikos skrydžių vadovų asociacija tai pat nesutinka su paskleista informaciją dėl galimai neblaivaus arba užmigusio darbo vietoje skrydžių vadovo.
„Skrydžių valdymo paslaugų teikimas organizuojamas ir specialistai parengti taip, kad būtų užtikrinami aukščiausi saugos ir saugumo reikalavimai.
Teiginiai straipsnyje, kuriuose cituojamas Lietuvos Respublikos skrydžių vadovų asociacijos prezidentas, yra ištraukti iš konteksto, o įmonės vidaus klausimai sprendžiam ibendradarbiaujant su įmonės administracija“, – sakė Lietuvos Respublikos skrydžių vadovų asociacijos prezidentas Oleg Liapin.
