Per gaisrus sausį Lietuvoje žuvo net 42 žmonės, tuo tarpu 2007-ųjų sausį žuvusiųjų buvo užregistruota 27.
Šiemet ugnyje jau žuvo 4 vaikai, pernai sausį mažamečių žūčių ugnyje buvo dvigubai mažiau.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, tiek daug per vieną mėnesį žuvusių žmonių pernai nebuvo. Užpernai sausio mėnesį kilę gaisrai pasiglemžė net 50 gyventojų gyvybes.
Per pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje kilo 908 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 13 proc.
Šalyje kilo 3 gaisrai, kuriuose iš karto žuvo po 2 gyventojus ir 1 gaisras, pasiglemžęs net 4 žmonių gyvybes.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atkreipia visuomenės dėmesį į augantį žūstančiųjų gaisruose skaičių bei tokių nelaimių priežastis ir prašo gyventojų atsargiau elgtis su ugnimi, nerūkyti lovose, nepalikti be priežiūros mažamečių vaikų.
Miestuose šiemet žuvo 19 žmonių, o kaimo vietovėse - 23. 9 žmonių žūties priežastimi buvo neatsargus elgesys su ugnimi (numestas neužgesintas degtukas, palikta be priežiūros deganti žvakė, neužgesintas laužas ir pan.), 7 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 4 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų.
Dar 20 gaisrų, kuriuose žuvo gyventojai, priežastys tikslinamos. Analizuojant šių gaisrų aprašymus bei aplinkybes galime spėti, kad ir jie tikriausiai kilo dėl neatsargaus rūkymo ir elgesio su ugnimi, dažniausiai apsvaigus nuo alkoholio.
Sausio mėnesį daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose - 307, t.y. beveik 34 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 33 žmonės, tarp jų ir visi 4 vaikai. Palyginti su praėjusiais metais, gaisrų čia padaugėjo 13 proc.
Ugniagesiai sako, kad didelį nerimą jiems kelia gaisrai daugiabučiuose gyvenamuose namuose, kuriuose gali žūti ypač daug žmonių. Šį nuogąstavimą dar kartą patvirtino Vokietijoje, Liudvigshafeno mieste 4 aukštų pastate kilęs gaisras, kurio metu žuvo mažiausiai 9 žmonės, tarp jų 5 vaikai ir nėščia moteris, o dar 60 gyventojų patyrė traumas.
Panašus gaisras pernai kovo 11-osios rytą kilo Vilniuje, Žirmūnų gatvės 9 aukštų gyvenamajame name, kurio metu žuvo 6 žmonės, o 23 gyventojai buvo traumuoti.
Šiemet sausio 31 dieną tame pačiame Žirmūnų rajone užsiliepsnojo Minties gatvėje esančio daugiabučio 6 aukšte esantis butas.
Per gaisrą išdegė kambarys, apdegė koridorius ir virtuvė, 7 aukšto buto balkonas, o ugniagesiai iš dūmuose paskendusių patalpų evakavo 3 namo gyventojus.
Šis gaisras kilo dieną, buvo laiku pastebėtas, todėl ir tragiškų pasekmių pavyko išvengti.
Kaip rodo statistika, daugiausia žmonių žūsta vakare ir nakties metu (nuo 20 iki 6 val.), nors daugiausia jų kyla tarp 16 - 22 valandos. Taip yra dėl to, kad vakare, dažniausiai dėl neatsargaus rūkymo įsiplieskę gaisrai, pastebimi pavėluotai, jiems jau įsiplėtus.
Tokių žmonių žūčių čia būtų žymiai mažiau, jeigu gyventojai butuose būtų įsirengę autonominius dūmų detektorius. Tai viena efektyviausių žmonių informavimo apie gaisrą priemonių, garsiniu signalu įspėjanti gyventojus apie gaisro pavojų.
Iki vasario mėnesio miestuose užgesinta 615 gaisrų, o kaimo vietovėse - 293. Ugnis sunaikino 48 pastatus, 25 transporto priemones, 159 tonas pašarų, 1 tūkst. 457 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto ir 1 tūkst. 755 kvadratiniai metrai šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (31 proc.), netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių naudojimas (13 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11 proc.), neatsargus rūkymas (4 proc.). Per sausio mėnesį įregistruoti 22 padegimai (2,4 proc.), o 249 gaisrų ( 27 proc.) priežastys dar tiriamos.
