Skubos tvarka priimtos Darbo kodekso pataisos, nuo kitų metų skelbiančios gruodžio 24-ąją – Kūčias – šventine diena.
„Už“ įstatymą po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, nė vieno „prieš“, ir 7 parlamentarai susilaikė. Skubos tvarka priimant Darbo kodekso pataisas „už“ pasisakė 68, „prieš“ – nė vieno ir tiek pat susilaikiusiųjų.
Po to priimtas protokolinis sprendimas – kreipimasis į Vyriausybę, kad Kūčios nedarbo diena būtų paskelbtos ir šiemet
Gerokai užtrukęs po biudžeto priėmimo, vakarop Seimas ėmėsi skubos tvarka svarstyti Darbo kodekso pataisas, įtvirtinančias Kūčias nedarbo diena. Prieš tai parlamentarai atsisakė dėl Kūčių aukoti Tarptautinės darbo dienos – gegužės pirmosios, ar kokį kitą jau įteisintą laisvadienį. Pakeitimai įsigalios nuo ateinančių metų.
Argumentai
Parlamentarai vartė kalendorių ir ginčijosi, kiek švenčių dienų sutampa su savaitgaliais, svarstė, kuri diena – Tarptautinė darbo diena gegužės pirmoji ar Kūčios yra artimesnė šventė lietuviams. Vėliau apsispręsta nespekuliuoti, nesipriešinti ir ieškoti sutarimo, nes deklaruota, kad visi nori, jog Kūčios būtų paskelbtos nedarbo diena.
Politinius mitus griovė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius, teigdamas, kad šventės kuria bendrąjį vidaus produktą, nes žmonės vartoja. Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis replikavo, kad „kam nepatinka gegužės pirmoji, kaip Darbo diena, tai tegu prisimena Europos Sąjungą, kurios įkūrimo diena taip pat švenčiama gegužės pirmąją,“ – siūlė V. Andriukaitis.
Mišrios Seimo narių grupės narė Rima Baškienė, pristatydama Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą, kurioje rėmėsi Seimo teisės departamento ir etninės kultūros ekspertų nuomone, pateikė siūlymą, kad gruodžio 24-oji būtų paskelbta nedarbo diena nuo kitų metų.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Petras Luomanas sakė, kad Biudžeto ir finansų komitetas pritarė siūlymui skelbti Kūčias švente, bet, atsižvelgė į sumažėjančias biudžeto įplaukas ir siūlė apsispręsti, kurią kitą švenčių pripažinti darbo diena.
Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėjęs Algirdas Sysas atmetė nuogąstavimus, dėl prarandamų biudžeto pajamų ir galimų organizacinių nesklandumų. „Ateinančiais metais Kūčios sutampa su savaitgaliu, todėl kapitalistai nuostolių neturėtų,“ – tvirtino A. Sysas.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Žilvinas Šilgalis agitavo, kad Kūčios būtų paskelbtos laisvadieniu ir siūlė apsispręsti, kas lietuviui svarbiau – Kūčios ar gegužės pirmoji.
„Tvarkos ir teisingumo“ narys Algimantas Dumbrava nurodė, kad Kūčias kitose šalyse mažai kas švenčia, o dar viena nedarbo diena prie jau esamų vienuolikos – esminės įtakos neturės.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys siūlė vertinti europinį kontekstą, kur 6 šalys turi mažiau švenčių, nei Lietuva, o kitos – daugiau. „Šiemet turime tik septynias laisvas dienas, panašiai bus ir ateinančiais metais,“ - siūlė nesipriešinti dėl to, kurios šventės vertėtų atsisakyti.
Kairiųjų iniciatyva
Pasiūlymą dėl dar vienos nedarbo dienos paskelbimo pateikę socialdemokratai argumentavo, jog ši diena yra išskirtinė, savita ir unikali. Be to teigta, kad Lietuvoje vargu ar atsirastų daug prieštaraujančių, kad Kūčios būtų nedarbo diena.
Pasipylus kritikai dėl per laisvadienius prarandamus po 100 milijonų litų biudžeto pajamų, taip pat suabejojus, kaip ir kada nustatyti atidirbimo dieną, Vyriausybė pasiūlė Kūčias paskelbti nedarbo diena, mainais į gegužės pirmąją – Tarptautinę darbo dieną.
Tam griežtai pasipriešino profesinės sąjungos, o vėliau pasigirdo siūlymų klausimo neskubinti: atidirbti šiemet, o švęsti kitąmet.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija į portalo Balsas.lt paklausta, ar be Kūčių daugiau nėra svarbesnių Darbo kodekso pakeitimų, atsakė, jog įstatymų tobulinimas, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, naujus teisės aktus, vyksta nuolat, tik gal tai nesukelia tokio stipraus susidomėjimo.
Pasak ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus pavaduotojos Linos Burbaitės, šiuo metu yra parengti bei derinami nelegalaus darbo užkardymo ir laikinojo įdarbinimo teisės aktų projektai.
