„Karštis skatina vabzdžių aktyvumą: jų medžiagų apykaita tampa gerokai intensyvesnė, vabzdžiai būna žymiai judresni, agresyvesni ir nesvarbu, ar tai būtų širšė, ar tai musė. Dėl karščio gerokai paspartėja ir vystymosi ciklas, kas sudaro įspūdį, jog vabzdžių šiuo metu kur kas daugiau nei įprastai”, – pasakoja UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.
Sparvų ir mašalų įkandimai labai skausmingi
Liaudiškai vadinami „bimbalai“ puola tiek dieną, tiek vėlų vakarą.
„Sparvos greitai pajaučia drėgmę, prakaitą ir puola kąsti. Įkandimo vieta parausta, niežti, kartais teka kraujas. Įkandimo vietą patariama nedelsiant dezinfekuoti, kadangi šie vabzdžiai platina infekcines ligas. Būnančius netoli vandens telkinio ar miško, kūnus gali apkandžioti dideli sparvų būriai. Kovoti su sparvomis ir mašalais be galo sunku – patariama rengtis kiek storesnius šviesius drabužius ar bent jau mūvėti ilgas kelnes ir palaidinę ilgomis rankovėmis“, – kalba biologas.
Musės – infekcijų židinys
Dar vienas vasarą aplink maistą nuolat zujantis vabzdys – musė. Kenkėjų kontrolės ekspertai tikina, kad dažnai žmogus net nesuvokia, kad vidurių šiltine, dizenterija ar kt. liga užsikrėtė dėl musių. Vienos musės viduriuose gali būti randama net 33 milijonai mikroorganizmų ir dar pusė milijardo gali būti susitelkę ant jos kūnelio bei kojų.
„Gamtoje ar namuose ant stalo laikomas maistas – puota musėms. Karštą dieną tereikia ant stalo padėti žalios mėsos, kaulų, daržovių ar kitų muses traukiančių produktų ir po kurio laiko ten jau pastebėsite daugybę kiaušinėlių, iš kurių vėliau išsirita lervos. Labai svarbu, kad maistas visada būtų laikomas sandariai. Taip pat patariama šiukšles laikyti uždarose dėžėse, nuolat valyti maisto likučius, nepalikinėti nešvarių indų su maistu, nedelsiant išvalyti naminių gyvūnų išmatas”, – teigia L. Grigaliūnas.
Prisirpę vaisiai ir uogos vilioja širšes
Vaisių ir uogų sultys itin gardžios širšėms ir vapsvoms. Besigardžiuodami vaisiais dažnai vabzdžiai lieka jų viduje „pailsėti”.
„Šiuo metu, kai soduose prisirpo derlius, itin atsargiems reikia būti valgant uogas, vaisius. Vapsvų ir širšių įgėlimai labai skausmingi ir itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Geluonimi vapsva gali įgelti ne kartą. Siekiant išvengti vapsvų ir širšių įkandimų, rekomenduojama per žolę nevaikščioti basomis, nebandyti patiems perkelti medžiuose, namų palėpėse įkurtų lizdų, atsargiai valgyti vabzdžius viliojančius maisto produktus bei gerti saldžius gaiviuosius ar alkoholinius gėrimus atvirose vietose. Nepalikti atviros taros su gėrimais, į kurias gali pakliūti geliantys vabzdžiai”, – pataria ekpsertas ir perspėja, kad vabzdžius naikinti patiems pavojinga sveikatai.
Sulauksime uodų antplūdžio
Biologas pastebi, kad liepos mėnuo buvo gana drėgnas, o rugpjūtis – šiltas, kas sukuria itin palankias sąlygas daugintis uodams.
„Tikėtina, kad sodybose gyvenantys ar besiilsintys netrukus susidurs su uodų antplūdžiu. Šią vasarą kraujasiurbiems puikios sąlygos veistis – išalkusios uodų patelės skubės maitintis ir dėti kiaušinius. Vienas iš efektyviausių kovos būdų – paviršių purškimas: pavėsinių, lauko terasų, įvairių stogelių ir kt. Toks naikinimo būdas itin tinkamas lauko kavinėms, renginiams, vykstantiems atvirose erdvėse, iškyloms ar kt. pasisėdėjimui skirtoms vietoms, kadangi cheminėmis medžiagomis sukuriamas laukas, kuris atbaido uodus, ir jie į tą pusę neskrenda. Paviršius purkšti reikėtų artėjant kraujasiurbių antplūdžiui”, – tvirtina biologas.
