Nedidelės šalies savivaldybės, susiviliojusios Europos milijonais, jau keikiasi: per tuos milijonus – vieni nuostoliai. Mat Europa pinigus pažada greitai, tačiau iki savivaldybių jie keliauja labai lėtai. Tad savivaldybės yra priverstos atlikti darbus savo sąskaita ir ištuštinti biudžetus iki deficitinių, rašo „Respublika“.
Be išeities
Oficialiai trimituojama, jog Europos Bendrijos fondo programos INTERREG III finansinė parama skirta mažinti Lietuvos ir kaimynių šalių pasienio regionų ekonominius skirtumus. Tačiau smulkiosioms savivaldybėms pažadėti, bet po metus ar pusantrų vėluojantys eurai tą atsilikimą ne sumažino, o padidino.
Savivaldybės, susižavėjusios INTERREG projektais ir į juos įklimpusios, jau priverstos skolintis iš bankų. Tačiau ne visada pavyksta. Nes kuo neturtingesnė savivaldybė, tuo mažesnis jos skolinimosi limitas.
Įklimpę dzūkai
Pavyzdžiui, mūsiškiai dalyvauja INTEREG IIIA finansuojamame projekte „Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos kelių infrastruktūros plėtra“. Tikslas – bendrai tiesti kelius ir taip skatinti turizmą.
Projekte dalyvauja keturių Lenkijos valsčių vaivadijos. Iš Lietuvos pusės – Alytaus apskrities viršininko administracija, Kalvarijos, Lazdijų ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės. Pagrindinis projekto partneris – viešoji įstaiga Nemuno regiono Marijampolės biuras.
2006 metais projektui, kuris turėjo baigtis šių metų birželį, buvo numatytas apie 4,7 mln. litų biudžetas. Lazdijų savivaldybei, dalyvaujančiai projekte, 75 proc. išlaidų turėjo padengti programa INTEREG, 12,5 proc. – savas biudžetas. Bet dzūkai Europos pinigų dar negavo. Nors projektą vykdo. Kelius, kurie buvo numatyti projekte, seniai tiesia.
„Skolina“ Europai?
Anot Lazdijų rajono mero Artūro Margelio, savivaldybės biudžetas – apie 56 mln. litų. Metų pabaigoje, kaip prognozuoja A.Margelis, biudžetas jau bus deficitinis, nors tokio lėšų trūkumo savivaldybės taryba metų pradžioje nenumatė. Mat laukiant iš Europos 3 mln., teko eikvoti savus pinigus. Mokėti rangovams – už lietuviams ir lenkams bendrų kelių tiesimą Lazdijų rajono teritorijoje. Faktiškai mokėti ir už Europos Bendriją. Jai skolinti. Ir laukti, kol skolą grąžins.
A.Margelio teigimu, kol gausi jau paskirtus Europos pinigus, tenka ruošti ataskaitas, atlikti jų auditus. Tiek Lietuvos, tiek Lenkijos pusei. Lenkų auditas užtrunka net iki metų.
Kol visi auditai bei ataskaitos nepatvirtinti, savivaldybė negali teikti mokėjimo iš INTERREG prašymo. Pinigai, veikiami infliacijos, per šį biurokratijos kelią nuvertėja. Tad jei kada nors, po 1-2 metų, susigrąžinsi, vis vien jų bus mažiau.
„Tenka skolintis ir iš bankų. Manau, kad ne tik Alytaus, bet ir Marijampolės apskrityje panašios problemos. Rašėme Vidaus reikalų ministerijai (VRM) – kad tarptautiniu lygiu aiškintųsi, kodėl tiek daug biurokratijos gaunant Europos paramą“, – neslėpė A.Margelis.
Projektai skurdina
Kalvarijos meras Jonas Ščeponis sakė, kad savivaldybė, dalyvaujanti dviejuose INTERREG projektuose, kreipėsi į Finansų ministeriją. Kad šioji padidintų savivaldybės biudžetą bent 1,2 mln. litų. Mat dalyvaujant INTERREG projektuose teko mokėti 1,580 tūkst. litų už trijų kelių, bendrų su Lenkija, ruožų tiesimą.
Du ruožai – Liubavo, trečias – Sangrūdos seniūnijos teritorijoje. Lenkijoje tiesiami 9 keliai, tačiau Kalvarijos seniūnija, irgi turėjusi nutiesti 9 ruožus, trijų jau atsisakė. Kad galutinai nenuskurdintų savo biudžeto.
Kitam INTERREG finansuojamam projektui teko išleisti 400 tūkst. litų. O Kalvarijos savivaldybės biudžetas – tik 28 mln. Teko imti paskolą, nors skolinimosi limitas, anot J.Ščeponio, jau ant ribos.
„Mums, paėmusiems paskolą ir investavusiems į projektus, būtinai reikia, kad Europos pinigai pasiektų iki šių metų pabaigos. Tačiau sunkiai pasieks. Vyksta atvirkštinis procesas. Atrodo, kuo daugiau dalyvausime INTERREG projektuose, tuo Kalvarija labiau nuskurs“, – kalbėjo J.Ščeponis
Kaip katinėlis prie ežero
Projektus vykdančios viešosios įstaigos Nemuno regiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius piktinosi, jog dvejus metus teko kišti savo pinigus, skolintis iš bankų.
„Kai kurių naujų projektų jau neteikiame, nes neturime apyvartinių lėšų. „Biedna“ savivaldybė – kaip tas katinėlis prie ežero. Mato, jog žuvys plaukioja, bet jų nepagauna. Už kai kuriuos projektus tik dabar po truputį ateina žadėtieji pinigai. Pavyzdžiui, suteikta teisė atsiimti pinigus už 2007 metų vasarą. Savivaldybėms jau trūksta apyvartinių lėšų. Suprantate, ką reiškia įstaigai neturėti pinigų? „Sodrai“ juk reikia mokėti? Algas reikia mokėti“, – piktinosi direktorius.
Anot G.Skamaročiaus, kaltas per didelis biurokratizmas. „Tegul Lietuvos Vyriausybė galvoja. Norvegai parašo 2 lapų projektą ir vieną 1 lapo auditą. Ir pakanka. Todėl Norvegija turtinga šalis, o mes – ne. Žinote, kiek popierizmo?“ – klausė jis.
Ne parama, o skola
Pasak direktoriaus, viskas vyksta maždaug taip: VRM, gavusi INTERREG paramą, laiko ją bankuose, gauna palūkanas ir laukia, kol projekto dalyviai prirašys krūvą ataskaitų, o jas patikrins armija auditorių. VRM nuostolių beveik neturi. Tik papildomų darbų. Važinėjimo, tikrinimo, skambinimo.
„Projekto vykdytojų ataskaitos tikrinamos 4 kartus 4-iose vietose. Tikriname mes, po to Lenkijos vaivadijos atskirai, po to – visų tų vaivadijų bendra administracija. Po to rašoma jungtinė ataskaita, ji siunčiama į visos programos Jungtinį techninį sekretoriatą. Tikrinti. O iš sekretoriato – į VRM patvirtinti“, – pasakojo G.Skamaročius.
Ir tai, pasak jo, dar nereiškia, jog VRM patvirtins. Ir tik jei patvirtins, pagaliau perves į sąskaitas Europos finansavimą. Dėl infliacijos nuvertėjusį. Jei projektas buvo finansuojamas 75-80 proc., iš tiesų gausi tik 60 proc.
„Prieš kelerius metus už 4 mln., jei būtum laiku gavęs, galėjai nutiesti 10 kelių – dabar tik šešis. Dabar vietoj 4 mln. jau reikėtų 8 mln. Bet visa Kalvarijos savivaldybės biudžeto dalis, skirta investicijoms – tik pusė milijono. Viską sukiši į projektą ir vis vien trūksta“, – pyko G.Skamaročius.
Išvada, pasak jo, viena: iš tiesų mes negauname Europos pinigų. Tik skolą. Kurią gal grąžins – o gal ir ne.
Info
INTERREG tikslas – remti tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, skatinti darnią, subalansuotą ir tvarią ES plėtrą. INTERREG yra seniausia iš visų Europos Bendrijos iniciatyvų ir turi didžiausią biudžetą.
Šiuo metu INTERREG yra trečiajame veiklos etape, todėl iniciatyva žymima INTERREG III ir, priklausomai nuo iniciatyvos krypties, pridedamos raidės A, B, C.
Vien INTERREG III A viename projekte LT-PL-RU dalyvauja 21 mūsų šalies savivaldybė. Kitame INTERREG III A projekte, pavadintame LV-LT-BY, dalyvauja savivaldybės, esančios 7 apskričių teritorijose.
Komentaras
Deimantė Jankūnaitė, VRM Regioninės politikos departamento Teritorinio bendradarbiavimo programų skyriaus vedėja
Lietuvoje iki 2008 metų pabaigos vykdomos dvi INTERREG III A, viena INTERREG III B ir viena INTERREG III C programos. O kitais metais jau bus kitokios. Į INTERREG skirtingas programas gal visos Lietuvos savivaldybės buvo įtrauktos. Tai tarptautinė programa su užsienio partneriais, todėl lėšų grįžtamumas yra ilgesnis. Sugrįžta gal po pusės metų. Užtrunka, kol užsienio partneriai ruošia ir tikrina ataskaitas. Savivaldybės, prieš įgyvendindamos INTERREG projektus, visas sąlygas žinojo. Turėjo labai kruopščiai suplanuoti savo biudžetus. Suprantu, kad norisi pinigų. Norisi visus duodamus Europos pinigus pasiimti, bet kartais neapskaičiuojamos finansinės galimybės.
Olava Strikulienė
