Mokslininkai nevynioja žodžių į vatą – mirčių nuo koronaviruso Lietuvoje tik daugės. Covid–19 aukų šalyje daugėja kasdien – vien per vakar dieną šalyje mirė 16 žmonių, didžiausias iki šiol fiksuotas aukų skaičius per parą – 24, o iš viso nuo pandemijos pradžios užfiksuotos 357 mirtys.
Sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius tikina, kad metų pabaigoje mirusiųjų nuo koronaviruso bus daugiau kaip tūkstantis. Mokslininko teigimu, prognozuoti mirčių skaičių lengva, mat oficialiai nuo Covid-19 miršta apie 2–3 procentus užsikrėtusiųjų.
„Mirčių dabar yra apie 15–20 pastarosiomis dienomis, tai natūralu, mes dar turime 50 dienų šiose metuose. Šiandien buvo 2200 atvejų, tai tų mirčių nemažės. Metų pabaigoje, aš spėju, kad bus virš 1000 mirčių“, – sako „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Koronaviruso statistika liūdna – daugiausia nuo Covid-19 miršta 80-89 metų amžiaus žmonės. Šioje amžiaus grupėje užfiksuotos 135 mirtys ir tai yra daugiau nei trečdalis visų viruso aukų.
Aukštas mirštamumas fiksuojamas ir 70-79 metų amžiaus grupėje – net 99 mirtys.
O pati jauniausia COVID-19 auka – virš 30 metų sulaukęs pacientas.
Dar 33 žmonės mirė nuo koronaviruso net nepriklausę rizikos grupei.
„Deja, bet tai yra liūdna pasekmė tų didelių užsikrėtimo skaičių. Kuo daugiau užsikrečia, tarp tų užsikrėtusių būna vyresnio amžiaus žmonių, jie turi lėtinių ligų, dėl to mes ir matome tuos augančius mirčių skaičius ir tai yra, ko norėtųsi išvengti valdant infekciją“, – pasakoja laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Tiesa, pačioje pandemijos pradžioje viešumoje netilo diskusijos, kas yra pavojingesnis – ar sezoninis gripas, ar koronavirusas, kuris ne kartą vadintas tiesiog ,,išpūstu burbulu“. O štai atsiritus antrajai koronaviruso bangai abejonių dėl COVID-19 grėsmės jau nebekyla, mat nuo sezoninio gripo kasmet miršta keliasdešimt žmonių, o nuo koronaviruso mirčių skaičius jau artėja prie 400.
„Jeigu mes kalbame apie gripą, tai praėjusį gripo sezoną mirė 11 asmenų nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų. Sezoną prieš tai 26 asmenys. O vidurkis amžiaus apie 70 metų“, – teigia Visuomenės sveikatos centro atstovė Justina Petravičienė.
Higienos instituto duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje iš viso mirė daugiau kaip 38 tūkstančiai žmonių – apie 100 per dieną.
Pasak mokslininko Balevičiaus, koronaviruso mirčių statistika gerokai pakoreguos ir mirtingumo priežasčių eiliškumą.
Mat jau dabar koronavirusas lenkia tokias infekcines ligas kaip tuberkuliozė, nuo kurios pernai mirė 91 žmogus. Taip pat lenkia ir sepsį, nuo kurio pernai mirė 331 asmuo. Tikėtina, kad pralenks ir mirčių statistiką nuo cukrinio diabeto.
„Pamatysime, kad tos ligos, kurios atrodo retokos, kovidas jau už jas didesnis, tai atitinkamai reikia suprasti, kad situacija nėra gera. Į dešimtuką patektų, pagal dabartinius duomenis, bet pagal, tai kiek yra mirčių, pateks į penketuką ar šešetuką“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Negana to, kai kurie pacientai, užsikrėtę koronavirusu, į medikus kreipiasi jau pavėluotai. Pasak Santaros Infekcinių ligų centro vadovės, žmonės ilgai delsia namuose, mat į ligonines jie atgabenami jau kritinės būklės. Tad medikai sunkiau koronavirusu sergančius žmones paragino kreiptis į gydymo įstaigas.
„Net priėmimo skyriuje turėjome dvi mirtis, nes atvežama vėlyvoje stadijoje, labai vėlai kreipėsi arba keliama iš kitos gydymo įstaigos, tas užtrunka, ilgai laukia atsakymų. Tų priežasčių įvairių, bet dažniausiai vėlyvas kreipimasis“, – sako Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė.
Nuo pandemijos pradžios daugiausia mirčių nuo koronaviruso registruota šiose apskrityse – Kauno net 85 atvejai, Klaipėdos – 62, Vilniaus apskrityje – 60. Juodajame sąraše išlieka ir trys didieji šalies miestai.
Lietuvoje per paskutines 14 dienų 100 tūkstančių gyventojų tenka 5 mirtys, Latvijoje – kone 3, Estijoje nesiekia 1-os.
