Penktadienį vakare pagrindinėje Palangos J. Basanavičiaus gatvėje – tikras šurmulys. Žmonių tiek daug, kad sunku matyti gatvės galą.
Iš vieno J. Basanavičiaus gatvėje esančių restoranų skamba legendinės atlikėjos V. Katunskytės balsas. Aplink restoraną – minios žmonių. Kas susėdę ant kitoje gatvės pusėje esančių suoliukų, kas stovi prie restorano įėjimo, restorano viduje taip pat gausu žmonių.
Atlikėja dainuoja žymiausius savo hitus, nuo scenos skrieja krūvos sveikinimų ir atlikėjos palinkėjimų jubiliatams.
Tiesa, V. Katunskytė – ne vienintelė koncertuojanti Palangoje. Vien J. Basanavičiaus gatvėje galima suskaičiuoti kone dešimt gatvės muzikantų, grojančių gitaromis, smuikais, pianinais ar tiesiog dainuojančių, o už uždarų kai kurių viešbučių durų taip pat skamba gyva muzika.
Viešbučiai sausakimši
Dar penktadienį ryte Palangos viešbučiai sakė nebeturintys nei vieno laisvo kambario savaitgaliui. Patikrinus viešbučių užimtumą vakare, booking.com sistemoje nurodoma, kad šiam savaitgaliui yra užimta beveik 90 proc. visų viešbučių kambarių.
Palangos informacijos ir turizmo centro direktorė Rasa Kmitienė teigia, kad vasaros sezonas Palangoje, laikoma, prasidėjo dar gegužę, kai buvo panaikinti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai.
Pasak specialistės, poilsiautojų skaičius Palangoje didėjo kone kiekvieną savaitę ir beveik nepriklausomai nuo oro. Pastebima, kad oras ima daryti vis mažiau įtakos turistų skaičiui. Jei oras yra prastesnis, vis daugiau žmonių naudojasi SPA paslaugomis, atvyksta į baseinus, pasivaikščioti pušynuose ar paplūdimyje.
„Pastebėjome, kad pilni pušynai žmonių, kurie, matyt, paveikti pandeminio laikotarpio, ligos ar taip užsisėdėję namuose norėjo išeiti į gamtą, pasivaikščioti. Palangos paplūdimiai su pušynais yra pati nuostabiausia vieta, kur galima ne tik smagiai pasivaikščioti, bet ir prisotinti plaučius švariu oru“, – tv3.lt komentuoja R. Kmitienė.
Tačiau spėti, kokia bus ką tik prasidėjusi vasara, sunku. Dar neaišku, kokia bus epidemiologinė situacija vasarą, kokių suvaržymų reikės laikytis.
„Labai tikimės, kad nuo liepos pirmosios įsigaliojus Žaliąjam pasui suaktyvės kelionės – ne tik išvykstamasis turizmas, bet ir atvykstamasis. Labai tikimės, kad pradės važiuoti latviai, estai, lenkai, kaimyninės šalys. Kiek keblesnė situacija gal bus su Baltarusija, bet, tikėkimės, Rusijos svečiai pajudės keliauti į Lietuvos pajūrį. Taip pat labai tikimės skandinavų, vokiečių ir visų kitų šalių“, – sako R. Kmitienė.
Pasak pašnekovės, paprastai daugiausiai turistų į Lietuvos pajūrį atvykdavo iš Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos. Tiesa, penketukas kiekvienais metais skiriasi.
Spėjama, kad šiemet į pajūrį turėtų atvykti daugiausia tie žmonės, kurie čia atvažiuoti galės patys su savo automobiliais.
Link pajūrio formavosi kamščiai
Penktadienį dieną link pajūrio nusidriekė milžiniški kamščiai. Pranešta, kad dėl magistraliniame kelyje ties Kaunu vykdomų darbų ribojamas automobilių eismas, todėl savaitgaliais ir piko metu formuojasi automobilių spūstys.
Šiuo metu ties Kaunu vykdomi intensyvūs kelio remonto darbai (91,36 km), baigiama naujo tilto per Nerį statyba (nuo 99,29 iki 100,47 km), kiek toliau, važiuojant link Klaipėdos, pertvarkoma pavojingiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle esanti sankryža, statomas viadukas ir jungiamieji keliai (nuo 102,90 iki 107,00 km).
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) prašo vairuotojų kantrybės ir supratingumo, nes dėl orų sąlygų kelių statybos sezonas Lietuvoje trunka gerokai trumpiau nei 12 mėnesių, o intensyviausias darbų metas dažnai sutampa su keliavimo sezonu.
Atskiruose valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas ruožuose rekonstravimo darbai baiginėjami ir dar keliose vietose galimi eismo ribojimai. Nuo Kauno link Klaipėdos, gerinant kelio dangos būklę ir kad būtų užtikrinti kokybiniai kelio dangos rodikliai tokio tipo keliams, tam tikruose ruožuose taip pat atliekami paprastojo kelio remonto darbai. Kelių direkcija prašo vairuotojų būti atidiems, paisyti leistino greičio ribojimų ir kitų kelio ženklų.
Keliaujantiems rekomenduojama rinktis alternatyvius į pajūrį vedančius maršrutus. Pvz. vykstantiems Vilnius–Klaipėda kryptimi, rekomenduojama rinktis kelią per Panevėžį, Musninkus, Jonavą, Kėdainius ar kitus maršrutus, aplenkiant Kauną.
Vykstantiems iš Marijampolės Klaipėdos link, galimas maršrutas per Šakius. Magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ties Kaunu, vidutinis paros eismo intensyvumas yra didžiausias Lietuvoje ir siekia daugiau nei 50 tūkst. automobilių per parą.
