„Šiuo metu esame išsiuntę patvirtinimus 5 paraiškas pateikusiems miestams, kad jų paraiškos yra priimtos ir šie miestai yra pakviesti į išankstinės atrankos posėdį“, – BNS penktadienį sakė Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėja Daiva Parulskienė.
Vis dėlto šis sąrašas, pasak jos, dar gali būti negalutinis, todėl, kol nėra patvirtina, kad gautos visos paraiškos, tolesnėje atrankoje dalyvausiančios savivaldybės nėra viešinamos. Paraiškas buvo galima siųsti iki gegužės 24 dienos.
Kad pateikė bendrą paraišką, pranešė Kauno miesto ir rajono savivaldybės. Kauno miestas projektui yra numatęs 12 mln. eurų, Kauno rajonas – dar 4 mln. eurų. Kaunas ruošiasi programai, pabrėždamas savo virsmą iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę, siūlomame projekte planuojama kurti vientisą miesto naratyvą su europietiškosios tapatybės apmąstymu.
Konkurse taip pat dalyvauja trys pajūrio savivaldybės – su šūkiu „Kylam į vėją“ Europos kultūros sostinės vardo sieks Klaipėda, Neringa ir Palanga. Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas penktadienį BNS patvirtino, kad savivaldybės tikrai yra pateikusios paraišką. Šiam projektui Klaipėda yra numačiusi 15 mln. eurų, o bendras trijų miestų paraiškos biudžetas turėtų siekti 30 mln. eurų.
Rokiškio meras Antanas Vagonis BNS taip pat patvirtino, kad savivaldybė įgyvendino savo siekį suvienyti Šiaurės Lietuvos regioną ir drauge su Molėtais, Utena, Biržais, Pasvaliu, Zarasais ir Panevėžio rajonu sieks tapti Europos kultūros sostine.
„Ji yra tikrai grandiozinė“, – apie teikiamą paraišką kalbėjo Rokiškio meras. Jis anksčiau yra pasakojęs, kad regionas planuoja prisistatyti per savo dvarų kultūrą, kuri Europos kontekste yra įdomi dėl to, kad šiame krašte daugumą dvarų turėjo užsieniečiai.
Europos kultūros sostinės vardo siekia ir Jonava, BNS patvirtino Jonavos rajono savivaldybės vicemeras Eugenijus Sabutis. Jis anksčiau yra minėjęs, kad ši paraiška – Jonavos iššūkis sau. Paraiškoje planuojama pabrėžti rajono daugiakultūriškumą.
Europos kultūros vardo taip pat siekianti Plungė, šios savivaldybės mero Audriaus Klišonio žodžiais, „ruošiasi ne tik dalyvauti – Plungė ruošiasi ir laimėti“. Jis BNS patvirtino, kad ši savivaldybė taip pat pateikė paraišką ministerijai. Prie šios savivaldybės paraiškos prisidėti pakviestos Telšių, Mažeikių, Kretingos, Skuodo, Raseinių, Kelmės rajonų ir Rietavo savivaldybės.
Birželio pabaigoje paraiškos bus pristatomos tarptautinei vertinimo komisijai, po to bus paskelbtas trumpasis miestų, kurie kviečiami dalyvauti antrajame konkurso etape, sąrašas. Galutinis konkurso laimėtojas paaiškės 2017 metų pirmajame ketvirtyje.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais Europos kultūros sostinėmis galės tapti po vieną Lietuvos ir Liuksemburgo miestą.
2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius. Tais metais Lietuvą ištiko ekonominė krizė, o pati programa sulaukė prieštaringų vertinimų.
