Generalinės miškų urėdijos duomenimis, per šią savaitę Lietuvos miškuose užfiksuoti 8 miško gaisrai. Ugnis pažeidė 1,45 ha miško plotą.
Statistika rodo, kad dažniausiai gaisrai miškuose kyla numetus neužgesintą nuorūką, degtuką, palikus rusenantį laužą. Sausa žolė, spygliai, dervingos medžių šakelės, sausos samanos miške užsiliepsnoja ir dega labai greitai.
Miškininkai primena, kad laužus leidžiama kurti tik specialiai pažymėtose vietose, iš visų pusių apsuptose ne siauresnės kaip pusė metro mineralizuotos zonos. Tai yra iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Pučiant stipriam vėjui žiežirbos lengvai uždega medžius. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu ar užberti žemėmis.
Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškavežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių irgi lengvai uždega sausą miško paklotę.
Pastebėjus miške įsiplieskiantį gaisrą, gyventojai gali jį užgesinti patys. Užsidegusią miško paklotę galima užplakti medžių šakomis, drabužiais arba užtrypti kojomis, galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba mėginti jos plitimui užkirsti kelią kastuvu arba lazdomis išrausiant ne siauresnę kaip pusės metro mineralizuotą juostą.
Šiemet miškų urėdijų priešgaisrinės komandos ir miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus į gaisravietes buvo išvykę daugiau nei 210 kartų.
Iki šios dienos miškų urėdijos pranešė, kad šiemet šalies miškuose jau registruoti 45 miško gaisrai 9,59 ha plote, iš jų 16 gaisrų privačiuose miškuose 2,16 ha plote.
