Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje atstovai teigia, kad buitinės chemijos sudėtimi domėtis būtina. Jų sudėtyje dažnai būna ūminiu poveikiu pasižyminčių medžiagų – ėsdinančių, alergizuojančių, dirginančių odą ir kvėpavimo sistemą.
Vaikai iki 6 metų neretai jomis apsinuodija, kai netyčia praryja ar išpila įvairius valiklius. Poveikio sveikatai tyrimai paprastai atliekami su viena medžiaga, tačiau kasdien susiduriame su daugybe. Jų randama ir namų ore, ir dulkėse, ir žmonių organizme.
Namuose – cheminių medžiagų kokteilis
Daugėja mokslininkų, kurie perspėja dėl cheminių medžiagų „kokteilio“ namų aplinkoje bei galimo ilgalaikio neigiamo poveikio sveikatai. Renkantis buitinę chemija, su mažiau pavojingų cheminių medžiagų sudėtyje, galima riziką sumažinti.
„Daugumą namuose naudojamų priemonių galima pakeisti mažiau toksiškomis ir nebrangiomis – soda, actu, druska, citrinos sultimis, augaliniais aliejais, muilu bei kitais mažiau pavojingais valikliais,” - tv3.lt pasakojo Gražvydas Jegelevičius, Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje cheminių medžiagų specialistas.
Patariama venkti sintetinių cheminių medžiagų pagrindu pagamintų valiklių langams, griliams, sidabrui ir orkaitėms, kadangi šiuose valikliuose toksiškų medžiagų koncentracija būna labai didelė. Nenaudoti chloro ir amoniako ar acto pagrindu pagamintų valiklių drauge – juos sumaišius išsiskiria labai nuodingos chloro dujos. Valydami namus įvairiais valikliais būtinai vėdinkite patalpas.
Kritiškai vertinkite gamintojų teiginius
Patikimiausias būdas įsitikinti, kad gaminys yra ekologiškas ar natūralus, tai stebėti nepriklausomų organizacijų ženklinimą.
„Gaminiai, paženklinti nepriklausomų institucijų patvirtintais ekoženklais, atitinka specialius aplinkosaugos, poveikio sveikatai ir kitus reikalavimus. Tam, kad būtų suteiktas ekoženklas, yra atliekami nepriklausomi ekspertų vertinimai. Jų tinklalapiuose yra išvardinti gamintojai ir produkcija, kuriai ekoženklai yra suteikti. Lietuvoje dažniausiai galima įsigyti buitinės chemijos, kurios sudėtyje yra mažiau pavojingų cheminių medžiagų, paženklintų ES ekoženklu (ES gėlė),“ - teigia G. Jegelevičius.
Tačiau net ir nepaženklintos ekoženklu vaikų priežiūros priemonės gali būti pagamintos nenaudojant pavojingų cheminių medžiagų. Domėkitės gamintojo vykdoma gamybos politika, rinkitės savo šalies vaikų priežiūros priemonių gamintojus, kurie sutinka atskleisti gamybos procesą ir jame naudojamas medžiagas.
Oro gaivikliai: gaivina ar teršia?
Oro gaivikliai naudojami nemaloniems kvapams patalpose naikinti. Pasak Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje atstovų, dažniausiai įprastuose oro gaivikliuose naudojami sintetiniai kvapai, kurie gaminami iš naftos ir jos šalutinių produktų. Tai gali būti benzeno junginiai, aldehidai, ftalatai ir kitos toksiškos, dirginančios, centrinę nervų sistemą veikiančios vėžinius susirgimus, apsigimimus ir alergijas galinčios sukelti medžiagos.
„Grynas ir švarus oras yra be kvapo. Gaivinkite patalpas kuo dažniau jas vėdindami ir pašalindami blogo kvapo šaltinį,“ - pataria G, Jegelevičius.
Oro gaivikliai gali veikti skirtingai: sugerti kvapą, pavyzdžiui, tam naudojama aktyvuota anglis ar silikagelis; chemiškai neutralizuoti kvapą; naikinti kvapą; bakterijų sukeltą kvapą galima panaikinti dezinfekuojančiais preparatais, kurių sudėtyje yra vandenilio peroksido, chloro, hipochloritų; „paslėpti“ kvapą, t.y. daugelis sintetinių kvapiųjų medžiagų paprasčiausiai nustelbia blogą kvapą; nuslopinti kvapo receptorius, tam naudojant anestetikus.
Oro gaivikliai slopina kvapo receptorius, teršia aplinką, o ne gaivina
Dažniausiai parduotuvėse siūlomi oro gaivikliai, kurie „nustelbia“ blogą kvapą sintetinėmis kvapiosiomis medžiagomis arba slopina kvapo receptorius. Pastaruoju atveju nosies ertmė yra padengiama plona aliejinga plėvele arba naudojama nervines ląsteles slopinanti veiklioji medžiaga (formaldehidas, fenolis).
Šie oro gaivikliai ne gaivina orą, o jį teršia. Grynas, švarus oras yra be kvapo.
Oro gaiviklius naudojame visur – gyvenamuosiuose kambariuose, biuruose, viešbučiuose, vonioje, tualete, automobilyje. Tai gali būti purškiami aerozoliai, kvapios plytelės ar muilai, kvapūs lapeliai, žvakės, smilkalai, į elektros tinklą jungiami kvapą skleidžiantys prietaisai.
„Paprastai oro gaivikliai kvepia dėl jų sudėtyje esančių lakių kvapiųjų medžiagų. 95% visų kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės organinės medžiagos, gaminamos iš naftos. Tai gali būti benzeno junginiai, aldehidai ar kitos toksinės ir jautrinančios medžiagos, galinčios sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus, vėžinius susirgimus, apsigimimus, alergiją,” - teigia G. Jegelevičius.
Anot cheminių medžiagų ekspertų, kvapiosios medžiagos paprastai yra ištirpinamos etilo ar izopropilo alkoholyje. Jie gali sukelti nuovargį, dirginti akis, kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą. Izopropilo alkoholis kepenyse virsta acetonu, kuris stipriai slopina ir pažeidžia centrinę nervų sistemą. Aerozoliai labai greitai garuoja ir pasklinda po patalpą dėl juose esančių lakiųjų medžiagų, kurios padeda kvapui sklisti. Tai gali būti butanas, izobutanas ar propanas, kurių didelė koncentracija veikia centrinę nervų sistemą.
Išpurkštos smulkios dalelės yra lengvai įkvepiamos į plaučius. Jos taip pat lengvai užsiliepsnoja. Po kurio laiko jos nusėda ant grindų, kilimo, baldų. Taip jos lengvai patenka į ant kilimo bežaidžiančio vaiko organizmą.
Alergiškiems, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis (bronchitu, astma) žmonėms, vaikams aerozolio kvapas gali sukelti stiprią reakciją – kosulį, dusulį ar net astmos priepuolį.
Smilkalai, žvakės gali sukelti vėžinius susirgimus
Deginant smilkalus, į orą patenka daug smulkių dalelių, kurios lengvai įkvepiamos ir gali sudirginti kvėpavimo takus. Pasak Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje atstovų, keletas tyrimų parodė, kad smilkalų dūmai gali sukelti vėžinius susirgimus, astmą, kontaktinį dermatitą. Tokioje aplinkoje esantys kūdikiai dažniau serga leukemija.
Degant smilkalams į aplinką išsiskiria ir kitos pavojingos medžiagos – benzenas, kvapiosios medžiagos (pvz., muskuso junginiai), policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA). Pastarieji yra vienas dažniausių oro teršalų, susidarančių deginant dujas ir dyzelinį kurą.
Ištyrus orą šventykloje, kurioje nuolatos deginami smilkalai, ir orą lauke prie šventyklos, PAA koncentracija skyrėsi 19 kartų. Šventykloje PAA buvo daugiau, negu netoliese esančioje ypač judrioje sankryžoje. PAA gali sukelti vėžinius susirgimus, trikdyti kūdikių vystymąsi.
Deginant kvapiąsias parafinines ar gelio žvakes į aplinką gali išsiskirti acetaldehidas, formaldehidas ir naftalenas, kurie gali sukelti neurologinius bei vėžinius susirgimus.
Degant žvakėms, susidaro suodžiai. Suodžiuose daugiausia yra anglies, tačiau gali būti ir ftalatų bei organinių lakiųjų junginių, pvz., benzeno, tolueno. Jie nusėda ant grindų, kilimų, ypač ant elektros prietaisų. Suodžiai gali patekti į vaikų virškinimo sistemą, jiems liečiant šiuos paviršius rankomis ir vėliau dedant rankas į burną. Suodžius įkvėpus, jie nusėda plaučiuose, kvėpavimo takuose ir gali užkimšti alveoles.
Oro gaivikliai namuose, mašinose, biuruose
Aromatiniai sausų žolelių, žiedlapių, prieskonių mišiniai iš natūralių augalų yra gana saugūs. Tačiau parduotuvėse parduodamuose mišiniuose dažnai būna pridėta sintetinių kvapiųjų medžiagų ar dažų.
Kandims naikinti skirtuose mišiniuose dažnai naudojamas pesticidas paradichlorobenzenas. Tyrimai rodo, kad dažniausiai paradichlorbenzeno žmonės yra veikiami namuose, o ne dėl pramonės keliamos taršos. Ši medžiaga gali sukelti vėžinius susirgimus ir žmonėms, ir gyvūnams.
Kiti oro gaivikliai – pakabinami kvapūs įvairių formų lapeliai, į elektros tinklą jungiami ar prie ventiliatorių prikabinami gaivikliai, į klozetą dedami muiliukai, skysti gaivikliai. Jie dažniausiai naudojami automobiliuose, biuruose ir namuose.
Šiuose gaivikliuose rasime formaldehido, vandenyje tirpių sintetinių kvapiųjų medžiagų, sintetinių dažų, emulsiklių, organinių kvapiųjų medžiagų (muskuso junginių), ftalatų. Daugelis šių medžiagų yra labai toksiškos, gali sukelti vėžinius susirgimus, dirgina odą ir kvėpavimo takus. Be abejo, vienas kitas oro gaiviklio purkštelėjimas neturėtų sukelti rimtų problemų, tačiau nuolatinis jų naudojimas gana stipriai teršia orą, ypač tada, kai patalpos blogai vėdinamos.
