„Kinijos interesų lobizmas kai kam Seime svarbiau už šalies nacionalinį saugumą.
Tuo metu kai Lietuva tiesė kilimus didžiausio saugumo aljanso viršūnių susitikimui Vilniuje, grupė Seimo narių Lietuvos saugumo interesus tyliai ginčijo Konstituciniame Teisme, siekdami apginti Kinijos interesus į teisę Lietuvoje plačiai diegti kompiuterines sistemas“, – rašė M. Lingė.
Jis taip pat priminė, kad Vyriausybė 2022 m. kovo mėn. 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo Kiniją įtraukė į nepatikimų programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu bei Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.
„Tai nepatiko daliai Seimo narių, kurie dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Tyliai, be jokių viešų pranešimų. Tai nėra būdinga – paprastai besikreipiantys plačiai iškomunikuoja kreipimosi faktą. Tik ne šiuo atveju, kai norėta apginti Kinijos interesus, bet tuo pačiu ir likti nepastebėtiems.
Už Kinijos interesų gynimą, svarbiau, kad tuo pačiu metu kvestionuojami Lietuvos nacionalinio saugumo interesai, kuriais norima apsaugoti šalį nuo nepatikimų sistemų.
Konstitucinis Teismas prašymo nagrinėti nepriėmė, bet ir neskelbia, kas tokie kreipėsi. Tokių Seimo narių buvo ne mažiau kaip 29, tačiau kas jie – nežinome, nes kreipimasis KT pasiekė net ne per Seimo dokumentų valdymo sistemas.
Ir tai ydinga praktika. Visuomenė turėtų teisę žinoti bylas inicijuoti norinčius viešus asmenis ir tais atvejais, kai KT nepriima nagrinėti“, – nurodė M. Lingė.
Tiesa, rugsėjo 7 dieną KT išplatino pranešimą apie M. Lingės minimą situaciją.
Kreipimąsi į KT pasirašė parlamentarai iš „valstiečių“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos frakcijų, Seimo narių Mišrios grupės, tarp jų – „valstiečių“ atstovai Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Algimantas Dumbrava, Vigilijus Jukna, Asta Kubilienė, Mišrios grupės atstovai Jonas Pinskus, Petras Gražulis, Rita Tamašunienė, Artūras Skardžius, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai Algirdas Butkevičius, Linas Kukuraitis, Vilija Targamadzė, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Savo kreipimesi jie nurodo, kad skundžiami teisės aktai yra ydingi, nes Vyriausybei suteikiama teisė „pačiai, nenagrinėjant konkretaus rinkos subjekto teisinės situacijos, pašalinti jį iš rinkos“, ir taip pat nesuderinus su prezidentu ir Seimu „priimti sprendimą dėl užsienio politikos esminių klausimų, pačiai nustatyti, kokios valstybės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.
Vyriausybė 2022 metų kovo 30 dieną priėmė nutarimą, kuriuo Kiniją įtraukė į nepatikimų programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu bei Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.
„Tai nepatiko daliai Seimo narių, kurie dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Tyliai, be jokių viešų pranešimų. Tai nėra būdinga – paprastai besikreipiantys plačiai iškomunikuoja kreipimosi faktą. Tik ne šiuo atveju, kai norėta apginti Kinijos interesus, bet tuo pačiu ir likti nepastebėtiems“, – feisbuke rašė M. Lingė.
KT grąžino kreipimąsi pareiškėjams nurodęs, kad, nors parlamentarai ginčija tiek Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tiek Vyriausybės nutarimą, skundą grindžia tik Vyriausybės nutarimu.
Konstitucinis Teismas taip pat pastebėjo kad, nors parlamentarai sako Vyriausybę priėmus sprendimą dėl užsienio politikos to nesuderinus su prezidentu ir Seimu, tačiau būtent Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje suformuluota, kad Kinija remia privataus kiniško verslo plėtrą Vakaruose, kartu įpareigodama jį veikti jos naudai, įskaitant neteisėtą duomenų rinkimą ir perdavimą jos vyriausybei, ir tai kelia grėsmę viso demokratinio pasaulio saugumui.
