Seimas imasi NT mokesčio: už butus ir namus mokės daugiau gyventojų

Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 18, o 23 susilaikė. 

Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę apsvarstė Vyriausybės pateiktą variantą, bet jį patobulino pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.

Projektu būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ridikėliai toliau slėpsis: kandidatai rinkimuose neturės nurodyti narystės komunistų partijoje

Pinigų pyrago dalybos prasideda: Nausėda nori daugiau keliams ir gynybai, Armonaitė – vaikų būreliams

Seimas imasi kitų metų valstybės biudžeto: kam, kiek pinigų pridės, o kiek ir iš ko paims?

Be to, komitetas pasiūlė leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo.   

BFK vadovas M. Lingė skaičiavo, kad dabar NT mokestį moka tik 1 proc. brangiausio turto savininkų. 

„1 proc. negali būti atsakingas už visos Lietuvos kelių, dviračių takų šaligatvių ir gatvių apšvietimą, parkų, vaikų aikštelių gerinimą. Beveik 14 mln. eurų, kurie surenkami (2022 metais) iš to 1 proc. visų duobių neužlygins ir visų gatvių neapšvies. Tai aktualu visoje Lietuvoje, o ne tik ten, kur koncentruojasi dabartiniai brangaus NT savininkai ir šio mokesčio mokėtojai“, – kalbėjo parlamentaras, Seime pristatydamas komiteto išvadą. 

Pasak komiteto vadovo, pajamos iš NT mokesčio Lietuvoje dabar sudaro 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Europos Sąjungoje – vidutiniškai 1,2 procento.

Tuo metu BFK dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius mokestį kritikavo: „Pageriname situaciją žmonėms, kurie turi du, tris ar keturis butus ar namus“. 

A. Butkevičius nusiteikęs remti mokestį, kuriuo būtų apmokami ne atskiri būstai, o visų turimų būstų vertė. Parlamentaras sako, kad ir tokiu atveju galėtų būti taikomas medianos principas. 

„Darbietis“ Vytautas Gapšys BFK patvirtintą modelį pavadino „nesąžiningu“:

„Užmeta naštą paprastiems gyventojams, o turtingiesiems mokestis sumažinamas“, – sakė politikas.

Jis, kaip ir Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ atstovas Zigmantas Balčytis piktinosi, kad per menkus NT mokesčius siūloma nustatyti vėjo jėgainėms. 

„Jos ne tik gėris, bet ir daro įtaką žmonių sveikatai“, – teigė Z. Balčytis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra ne kartą sakiusi, kad Europos Komisija balandžio pabaigoje Lietuvai skirtus 26 mln. eurų RRF lėšų sulaikė dėl dviejų nepasiektų rodiklių – neišplėstos aplinkosaugos ir NT mokesčių bazės bei galiojančių kai kurių mokesčių lengvatų.