Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Valstybinės lietuvių kalbos inspektoriaus viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
Pradėkime nuo jūsų pastebėjimų apie Vilnių. Ar pastebite, kad daugėja rusų kalbos Vilniuje?
D. Smalinskas: Taip, žinoma. Tą pastebime mes visi, tačiau yra kelios tokios frazės, kurios man yra svarbios ir norėčiau pradžioje pasakyti. Kitaip tariant, pažvelkime ne iš savo, o iš atvykusiųjų perspektyvos.
Tas asmuo, kuris nemoka lietuvių kalbos, jis yra neįtraukiamas į mūsų socialinį gyvenimą, negali gauti informacijos, kalbos žinių trūkumas kenkia ir kasdieninėse situacijose. Kitas labai svarbus momentas, kad vyriausybės programoje yra vienas iš svarbių darbų – atviros ir pilietiškai aktyvios visuomenės, kurioje gerinama užsieniečių integracija, stiprinimas.
Manau, kad Vyriausybė neturėtų nukrypti nuo paties svarbiausio darbo ir žiūrėti į tai, kas lietuviams yra reikalinga, pagrindinei visuomenei ir ką galime ir kaip galime padėti tiems, kurie pas mus atvyko.
Dabar, jeigu dėl galimybių mokytis lietuvių kalbos, dėl reikalavimų, tai galiu pasakyti, kad kursų buvo tikrai užtektinai ir, kurie sako, nebuvo galimybių mokytis – tai yra visiška netiesa. Pasakysiu tris skaičius: dirbančių ukrainiečių yra 38 tūkst., kuriems reikia mokėti valstybinę kalbą, mūsų skaičiavimais, yra 11 tūkst. Kalbos kursus baigė beveik 9 tūkst. ukrainiečių. Ar čia tie patys 11, ar čia kiti – jau negalėčiau atsakyti.
Dabar kitas dalykas dėl nuolaidų. Lietuva ir taip taikydama nuolaidas dėl valstybinės kalbos mokėjimo, jau dabar pirmauja Europos Sąjungoje. Kai kurios šalys tokių nuolaidų iš viso netaikė, ir dar vienas labai svarbus dalykas, kad tas nepasitenkinimas žmonių viešojoje erdvėje ir mes dabar jau apie tai kalbame ir tai yra labai sveikintina – tiesiog pavargome visi nuo rusų kalbos girdėjimo.
Tie žmonės gali bendrauti tarpusavyje rusų kalba, tačiau problema kyla tada, kai neįmanoma susikalbėti, kurie dirba aptarnavimo srityje, vis dar atsiprašome, kad mes neišmokome tos kalbos – tai tik kelios nedidelės priežastys arba argumentai, kodėl mes turime nenukelti termino.
Bet jeigu kalbame apie įstatymo termino nukėlimą, tai yra viena tema. Jeigu kalbame apie ukrainiečiams dar vieneriems metams termino nukėlimą, tai yra kita tada problema, tai turime išsiaiškinti, apie ką mes dabar kalbame.
Apie kokią jūs įstatymo nukėlimo problemą? Ką jūs turite omenyje?
D. Smalinskas: Turiu omenyje termino atidėjimą, kad nuo sausio 1 dienos visiems nebūtų taikomi kalbos mokėjimo reikalavimai. Tai jeigu mes kalbame apie tai, įstatymas jau buvo numatytas, jis priimtas, Vyriausybė nurodė teisės aktus, kuriuos reikia priimti iki liepos 1 dienos.
Tai visi darbai galėjo būti padaryti, bet jeigu mes vėluosime tuos darbus padaryti, nieko neatsitiks ir termino nepratęsiant, jeigu vėluos pusę mėnesio ar kokį mėnesį. Pagrindinė institucija, kuri kalbos reikalavimų taikymą kontroliuoja, yra Valstybinė kalbos inspekcija ir šiuo atveju galiu drąsiai pasakyti, kad mes laikysimės nuoseklios politikos ir niekas nebaus nuo sausio mėnesio nei vieno žmogaus – bus leidžiama du kartus išlaikyti valstybinės kalbos egzaminus ir tik belieka, kad Švietimo ir mokslo ministerija sutvarkytų visą sistemą, kad būtų galima tuos A1 lygio, žemiausio lygio reikalavimus, būtų galima taikyti.
Ar jūs inspekcijoje dažnai sulaukiate skundų klientų aptarnavimo ar paslaugų sferose?
D. Smalinskas: Dabar statistikos aš negalėčiau pasakyti, bet žmonės yra nepatenkinti ir dažniausiai būna rusų kalba vartojama, paaiškėja, kad yra ukrainiečiai, kurie atvažiavę dar iki karo, dar prisidengiama ir tuo.
Žodžiu, mūsų skundai yra nagrinėjami ir mes juos nagrinėsime toliau ir kalbos įstatymo reikalavimai bus kontroliuojami taip, kaip turi būti.
Bet ir dabar jau yra numatyta kažkokia atsakomybė?
D. Smalinskas: Taip, bet kalbame apie tuos, kuriems dar reikalavimai yra netaikomi.
Paslaugų srityje, ypač medicinoje, skundai dažniausiai kartojasi, ar ne? Lietuviai dažnai susiduria su problema, kai atėję į įstaigą negali susikalbėti, aiškiai paaiškinti, ko jiems reikia, o darbuotojai nesugeba atsakyti. Ta tokia nesusikalbėjimo situacija – tai čia didžiausia problema?
D. Smalinskas: Taip, žmonės yra nepatenkinti, kad aptarnavimo srityje dažniausiai tai būna tie, kurie dirba pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą turi, tie, kurie neturi darbdavio, kurie tik su pažyma dirba.
Tai nuo naujųjų metų šiems žmonėms, kurie dirba aptarnavimo srityje, bus ir keliami tie reikalavimai ir aš nemanau, kad tuos žemiausius reikalavimus, A1 lygio reikalavimus reikėtų ignoruoti.
Minėjote, kad negriežtai bausite iš karto visus, bet vis dėlto yra čia atsakomybė numatyta juridiniam asmeniui? Darbdaviui būtų numatyta atsakomybė?
D. Smalinskas: Dabar yra numatyta atsakomybė ir darbdaviui, ir tam, kuris nevartoja valstybinės kalbos – tai yra neturi valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimo.
Nuo naujųjų metų bus atsakomybė taikoma tik tiems, kurie turi individualios veiklos pažymas ir jau jų pačių atsakomybė, pavyzdžiui, „Bolt“ vairuotojai. Tai yra jų pačių bus atsakomybė ir jiems bus taikoma.
O kokia atsakomybė? Baudos kažkokios ar kas?
D. Smalinskas: Taip, administracinių nusižengimų kodeksas pagal antrą straipsnį – Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymų nevykdymas.
Šiuos straipsnius galime taikyti ir dabar – taip ir darome, leidžiame du kartus laikyti, suteikti galimybę du kartus laikyti valstybinės kalbos egzaminus.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kalti politikai, prisileido žalių žmogeliukų.
