Galiausiai Seimas priėmė daug diskusijų kėlusią pensijų reformą. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš 5, susilaikė 8.
Po mokesčių konsolidacijos kaupimo procentai kaupimo formulė bus tokia: 3 proc. nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. valstybės parama nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Pagal priimtus pakeitimus nuo 2019 m. sausio mėn. visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys iki 40 metų asmenys bus įtraukti į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“.
Ką numato pensijų kaupimo reforma
Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau po 1 procentinį punktą sumažinus „Sodros“ įmoką ir GPM tarifą, gyventojams bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.
Todėl kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus – jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o jie patys prisidės 4 proc. nuo atlyginimo (4+2 schema). Tiems, kurie pensijų fonduose šiuo metu kaupia tik 2 proc. „Sodros“ pervedamą įmoką arba iš viso nedalyvauja kaupime, numatomas penkerių metų terminas 4+2 schemos įmokoms pasiekti, tačiau jie turėtų ir galimybę iš karto pradėti kaupti maksimaliai.
Prie kaupimo antros pakopos fonduose gyventojas bei darbdavys galėtų prisidėti papildomai, tarkime, pirmasis galėtų mokėti daugiau kaip 4 proc. atlyginimo. Tokiu atveju jiems būtų taikomos mokestinės lengvatos – tokios pat, kurios dabar galioja investuojant į trečios pakopos pensijų fondus.
Pensijų reforma vyks, kartu sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Kadangi po reformos atlyginimo dydis iš esmės bus lygus darbo vietos kainai, bus perskaičiuota ir pensijų kaupimo formulė – ji būtų 3 proc. darbuotojo įmoka ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka. Beje, kaupti norinčio žmogaus įmoka nebūtinai iškart turi siekti 3 proc. Jeigu asmuo nori, jis galės rinktis laipsnišką įmokos augimą per 5 metus: nuo 1,8 proc. iki 3 proc.
Numatoma, kad dirbantis žmogus bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus. Taip pat numatoma galimybė žmogui, pavyzdžiui, staiga sumažėjus jo pajamoms, laikinai stabdyti pensijos kaupimą, tačiau bendra to trukmė negalės viršyti 12 mėnesių.
Ketinama įvesti „gyvenimo ciklo“ investavimo strategiją, per trejus metus laipsniškai sumažinti antros pakopos pensijų fondų įkainius iki 0,5 proc. vidutinės metinės lėšų vertės.
Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantiems gyventojams ketinama suteikti galimybę per du mėnesius atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, grąžinant sukauptas lėšas „Sodrai“ arba paliekant jas pensijų fonde.
Po pertvarkos anuiteto mokėtoju taps „Sodra“. Planuojama, kad „Sodra“ nuo 2020 m. taps centralizuota anuitetų teikėja. Seimas nutarė įtvirtinti dvi anuitetų rūšis – atidėtąjį ir standartinį, o privalomą anuiteto įsigijimo ribą sumažino iki 10 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad anuitetą reikėtų įsigyti, jeigu sukaupta bent 10 tūkst. eurų suma.
Reformą palaikė ne visi
Nors įstatymas ir priimtas, jį palaikė toli gražu ne visi Seimo nariai.
„Nuskambėjo tarsi geros intencijos, kad žmonės savarankiškai galvotų apie senatvę ir kauptų. Tam pritariu, bet man atrodo, kad šis įstatymo projektas nepasieks tų tikslų. Ir neaišku, kaip šita reforma pasitarnaus dirbantiesiems nuo ryto iki vakaro, neaišku, ar jie nebus pasmerkti skurdui. Tai jau dešimtas pensijų kaupimo tarifas per penkioliką metų ir stabilumo tai visai sistemai neprideda stabilumo. Automatinis įtraukimas, tarsi nori kad žmonės sukauptų, tačiau neaišku kaip bus parenkamos bendrovės, kur jie kaups“, - kalbėjo liberalė Aušrinė Armonaitė.
Stasys Jakeliūnas ragino už balsuoti.
„Pagaliau vyksta tai, kas turėjo 2002 metais įvykti, bet neįvyko. Tai II pakopos pavertimas privačia pensijų sistema. Čia esminiai žingsniai. Atribojimas nuo „Sodros“ esminis yra.
Taip, klausimų yra. Rudenį dar apie anuitetų rūšis svarstyme, bet kad bus vienas ir tai valstybės reguliuojamas ir valdomas užtikrins ir didesnes išmokas 30-40 proc. Nes esmė yra didesnė pensija senatvėje. Tai anuiteto pagrindu įsigyta pensija bus didesnė ir tai esmė tokio įstatymo už kurį siūlau balsuoti“, - kalbėjo jis.
Kai kurie Seimo nariai vis dar nemano, kad žmonės patys savanoriškai nuspręs kaupti ateičiai, o ne dabar pasiimti didesnę sumą.
„Šita reforma iš principo kalba apie tai, kad valstybė pseudo mokesčius nori sumažinti. Iš principo, kad žmogus anksčiau pervesdavo 2 proc. į „Sodrą“ ir ši į pensijų fondus, tai dabar tiesiog pats žmogus tą sumažintą įmoką perves į pensijų fondus. (...) Dar permetama atsakomybė ant pačio darbuotojo pečių, ar jis norės gauti pensiją ateityje, ar ne. Nevertinant amžiaus. Žmonės, kurie šiandien gauna mažus atlyginimus atsisakys ateityje papildomo kaupimo. Jų ateityje laukia 20 proc. pakeitimo norma. Tie, kurie turi didesnius atlyginimus, jiems gyvenimas gal ir pagerės“, - kalbėjo konservatorė Gintarė Skaistė.
Atmestas A. Syso siūlymas
Socialdemokratas Algirdas Sysas pasiūlė nustatyti, kad darbuotojo įmoka į pensijų fondą būtų mokama nuo sumos, nemažesnės nei MMA. Nes šiuo metu daugiau nei 100 tūkst. Darbuotojų pajamos nesiekia minimalios algos. Tai reiškia, kad įtraukiant juos į pensijų kaupimą fonde jie gali būti, jog prisidės centais ar vos keliais eurais , kadangi priėmus reformą, darbuotojai turės 3 proc. darbo užmokesčio skirti pensijų kaupimui fonduose.
„Kreipiuosi į II pensijų pakopos dalyvių Seimo narius. Tai įmokos, kurios sumokėsite į II pensijų pakopą, dalyvaujantys pensijų kaupime moka tam tikrą sumą nuo savo draudžiamų pajamų, bet neprašyta nuo kokių ir bet kokiu atveju iš valstybės gaus 18 eurų pirmais metais. Tai jei privatus pensijos kaupimas, tai pats dalyvis turi aktyviai dalyvauti. Nes pagal šitą variantą individualiai dirbantis gali mokėti ir 1 centą ir 10 centų“, - kalbėjo Algirdas Sysas.
T. Tomilinas pritarė, tačiau ragino šį klausimą palikti rudeniui.
„A. Sysas teisus. Grindų principas privačiam kaupimui nebūtų taikomas, tačiau tą problemą komitete sutarėme vėliau spręsti, kai bus daugiau laiko. Reikėtų numatyt išimtis. Gerai, kad pusę metų į priekį mokestines priemones pastebime. Turėsime rudeinį dar laiko pakeitimams“, - kalbėjo T. Tomilinas.
Balsavo už 18 Seimo nariai, prieš – 34, susilaikė – 34.
Apsispręsta dėl „Sodros“ lubų ir tarifo
Seimo rytiniame posėdyje buvo nuspręsta, kad sujungus darbuotojo ir darbdavio įmokas, bus taikomi du nauji skirtingi gyventojų pajamų mokesčių tarifai ir naujas socialinio draudimo tarifas. Perkėlus visus mokesčius darbuotojui alga „ant popieriaus“ padidės 1,289. Bus taikomas 20 proc. GPM tarifas (27 proc., jei atlyginimas „į rankas“ viršija 7 tūkst. Eurų) bei 19,5 proc. socialinio draudimo įmoka. O darbdavio bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas – 1,47 proc.
Taip pat įtvirtintos „Sodros“ įmokų lubos, kurios palaipsniui susilygins su išmokų lubomis. 2019 metais jos sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus, 2020 metais – 84, o 2021 metais – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus.
