„Tarp Leipalingyje surastų palaikų yra žymaus pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, šiandien tai galima patvirtinti šimtu procentų“, – per spaudos konferenciją pirmadienį Vilniuje sakė LGGRTC direktorius A. Bubnys.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyr. ekspertė Jūratė Jankauskienė per spaudos konferenciją teigė, kad laboratorijos atliktas DNR tyrimas rodo 99,9 proc. atitikimą.
„2018 metais mes buvome gavę Vitkaus sūnų Rimgaudo ir Liudo seiles, pristačius šių palaikų kaulą buvo atliekamas identifikacinis tyrimas ir gauta išvada, kad tai yra Liudo ir Rimgaudo Vitkų biologinis tėvas su 99,9 išvada, patvirtina tai, kad tai yra būtent šio asmens palaikai“, – sakė J. Jankauskienė.
LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas pasakojo, kad bandymai rasti J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikus prasidėjo prieš keliolika metų, tačiau paieškos sisteminėmis tapo tik pernai centre įsteigus specialų skyrių.
„Praėjusių metų gruodžio mėnesį įsteigtas specialus paieškų skyrius ir šitie darbai tapo sistemiški, žmonės ne užsiėmė tuo papildomai, kai kokia gera mintis ateidavo į galvą, o dirbo darbą kasdien ir turėjo atsiskaityti, kas padaryta šiuo klausimu, ir taip mes žingsnis po žingsnio ėjome“, – sakė R. Zagreckas.
Patvirtino iš ketvirto karto
Apie tai, kad Leipalingyje rasti J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai praėjusią savaitę pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vis dėlto LGGRTC tuomet teigė negalintys to patvirtinti, nes identifikavimo procesas dar nebuvo baigtas. J. Jankauskienės teigimu, DNR tyrimai tikslų atsakymą davė tik iš ketvirto karto.
„Kiekvienas DNR tyrimas atliekamas iš kaulinio audinio, imami keturi mėginiai. (...) Pirminiai duomenys buvo tokie, kad gautas dalinis DNR profilis. Jis nepaneigė tos iškeltos versijos. (...) Bet kad duotume garantuotą išvadą, būtina gauti pilną profilį. Tyrimas buvo kartojamas tris kartus iš to paties šlaunikaulio, bet rezultatai buvo tie patys ir neleido gauti pilno DNR profilio“, – sakė Teismo medicinos tarnybos ekspertė.
„Tada buvo užprašytas kitas kaulas ir iš jo buvo gautas pilnas DNR profilis“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto archeologė Justina Kozakaitė teigė, kad tyrimas dar turėtų būti tęsiamas, siekiant nustatyti tikslias partizano mirties aplinkybes.
„Palaikai yra be galo fragmentiški. Tai bendram paveikslui nupiešti, išsiaiškinti mirties aplinkybes, reikia daugiau kaulų surinkti“, – sakė ji.
Pritartų valstybinėms laidotuvėms
J. Vitkaus-Kazimieraičio anūkė Vilija Vitkutė-Pranckienė teigė, kad, suradus ir identifikavus partizano palaikus, jo artimieji yra „laimingi iki debesų“.
„Tas identifikavimas mus įpareigoja nešti toliau, skleisti senelio vardą į visuomenę, kad ji kur kas daugiau žinotų, nes anksčiau jis buvo primirštas“, – žurnalistams sakė ji.
Tuo metu partizano anūkas, Vilniaus universiteto kapelionas Gintaras Vitkus sakė, kad apie galimą kūno perlaidojimą artimieji pradėjo svarstyti dar tik įtariant, jog palaikai yra būtent J. Vitkaus-Kazimieraičio.
Viena svarstytų vietų – Panemunėje, kur palaidota partizano sutuoktinė. Vis dėlto G. Vitkus pabrėžė, kad šeima sutiktų ir su valstybinėmis laidotuvėmis.
„Jeigu bus pripažinta jo kaip valstybės veikėjo indėlis, tai svarstysime su valstybės institucijomis, kada, kaip būtų logiškiausia palaidoti“, – sakė jis.
Palaikų paieškos vykdytos ir prielaida dėl J. Vitkaus-Kazimieraičio iškelta remiantis istoriniais šaltiniais, bet kita ko – rezistencinio to meto laikraščio „Laisvės varpas“ redakcijos darbuotojo pasirašytu palaikų atpažinimo aktu kelios dienos po partizano nužudymo 1946-ųjų liepą.
2019 metais Leipalingio kapinėse reekshumuoti 34 partizanų palaikai, iš jų pernai atpažinti septynių partizanų ir dviejų rėmėjų palaikai.
Vėliau Leipalingyje toliau ieškota dar nerastų palaikų bei identifikuojami jau rasti.
Anksčiau lapkritį centras paskelbė įkūręs ir kaupiantis žuvusių bei dingusių Lietuvos laisvės kovotojų artimųjų biologinį (DNR) seilių banką.
Jame tikimasi sukaupti ne mažiau kaip 30–40 tūkst. DNR mėginių, reikalingų laisvės kovotojų palaikams identifikuoti. Mėginiai bus saugojami neribotą laiką.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
