Kodėl per 20 nepriklausomybės metų Lietuvoje nesukurtas nė vienas istorinis patriotinis filmas, nors iniciatyvų būta daug? Todėl, kad "kinas ir apskritai kultūra netapo nė vienos nepriklausomos Lietuvos valdžios prioritetu", "nes negali būti patriotinio kino antipatriotinės valdžios užsakymu", "nes patriotizmas skamba kaip keiksmažodis", - priežastis vardija kino kūrėjai, prodiuseriai ir kritikai.
Istorinio vaidybinio pilnametražio kino filmo sukūrimas ir pagaminimas buvo numatytas Lietuvos tūkstantmečio programoje dar 2006-2007 metais. Kultūros ministerija buvo paskelbusi filmo konkurso nuostatus. Tačiau filmo "Žalgiris - geležies diena", skirto Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, nebus, nes valstybinės institucijos nesurado jam finansavimo.
Gyvas tik juridiškai
Kai minėtą konkursą laimėjo "Studijos2" prodiusuojamas ir Raimondo Banionio režisuojamas filmas "Žalgiris - geležies diena", nuspręsta šia reprezentacine kino juosta kartu įprasminti ir Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Filmo biudžetas - 17 mln. litų. Į filmo parengiamuosius darbus investuota apie 0,5 mln. litų. Parašytas filmo scenarijus, sukurtas pristatomasis vaizdo klipas, kino juosta pristatyta keliuose kino forumuose užsienyje.
Iš valstybės biudžeto filmo kūrėjai prašė 12 mln. litų: 9 mln. litų 2009-aisiais (filmavimo darbams) ir 3 mln. litų - 2010 m. (montavimo, gamybos darbams). Šią sumą buvo įpareigotos skirti Kultūros, Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerija buvo įpareigota ieškoti koprodiuserių užsienyje.
Ištikus krizei tokios sumos iš valstybės biudžeto gauti tapo neįmanoma. Vyriausybė ir Kultūros ministerija kreipėsi pagalbos į savivaldybes. Pernai 11 savivaldybių savo biudžetuose iš viso surado 133 tūkst. litų. Kitos savivaldybės planavo paremti nacionalinį kiną šiemet. Taip pat buvo ir privačių asmenų, ir įmonių, kurie ketino remti filmą.
Be to, Kultūros ministerija kreipėsi į Baltarusiją, kad ši taptų filmo koprodiusere ir skirtų 70 proc. filmui reikalingos sumos. Baltarusijos atsakymas buvo neigiamas.
Filmo prodiuseris, "Studijos 2" vadovas Arūnas Stoškus įsitikinęs, jog filmą sužlugdė tai, jog Kultūros ministerija ir ministras Remigijus Vilkaitis laiku nepriėmė sprendimų.
"Jei būtų finansavimas iš Lietuvos, filmo koprodiusavimu labai suinteresuota Lenkija, taip pat ir Ukraina. Tačiau mūsų pačių kultūros politika - nekokia. Šiai valdžiai - ne tas galvoje. Krizė buvo tik kabliukas, kuriuo pasinaudojus viskas suvyniota į vatą", - įsitikinęs A. Stoškus.
Filmo "Žalgiris - geležies diena" prodiuseris dar tikisi, jog pasikeitus politinei valdžiai patriotinė kino juosta dar gali būti sukurta.
"Strateginio planavimo komiteto sprendimo kol kas niekas neatšaukė, kiek žinau, projekto nutraukimas nebuvo svarstytas, taigi juridiškai jis dar "gyvas", - sakė A. Stoškus.
Komercinis kinas - blogis?
Kino filmo "Žalgiris - geležies diena" režisierius, Kino tarybos prie Kultūros ministerijos narys Raimundas Banionis taip pat kaltina šią ministeriją sužlugdžius svarbiausią Žalgirio 600-ųjų metinių minėjimo projektą.
Rodos, pats Dievas mums buvo palankus, bet Lietuvos biurokratai - galingesni
"Krizei prasidėjus, suprasdami situaciją, mes siūlėme daug įvairių variantų. Vienas iš jų - nufilmuoti 20 minučių trukmės pagrindinę Žalgirio mūšio sceną. Filmavimą planavome praėjusių metų pradžioje. Oras filmavimui buvo nuostabus, nelijo. Rodos, pats Dievas mums buvo palankus, bet Lietuvos biurokratai - galingesni", - apmaudžiai kalbėjo teatro ir kino režisierius.
R. Banionio manymu, Kultūros ministerija finansuoja tik nekomercinį autorinį kiną, kurio žiūrovas be kino kritiko rašytinio vertimo suprasti negali.
"Komercinis kinas, kuris gali būti suprastas ir žiūrimas - blogis. Dėl to Lietuvoje kinas negali būti patriotizmo ugdymo priemonė. Žodis "patriotinis" Lietuvoje yra keiksmažodis. Vienas kino kritikas per filmo "Žalgiris - geležies diena" pristatymą mus pagyrė už tai, kad pristatydami kino juostą nepanaudojome šio žodžio", - prisiminė R. Banionis.
Valdžia - antipatriotiška
Kino tarybos bei Lietuvos kinematografininkų asociacijos narys, kino kritikas Vaidas Jauniškis patikslino, jog per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje buvo sukurti du istoriniai filmai pokario rezistencijos tema. Tai 1997 m. Gyčio Lukšo filmas "Mėnulio Lietuva" ir 2004 m. Jono Vaitkaus režisuotas filmas "Vienui vieni".
"Apskritai netikiu, kad patriotinis kinas gali būti sukurtas valdžios užsakymu. Man atrodo, kad patriotizmas turi gimti kino kūrėjų galvose. Kai jis užsakomas, kūrėjas rūpinasi ne tuo, kaip sukurti gerą filmą, o tuo, kaip užimti kūrybinę komandą ir gauti kuo daugiau pinigų", - sakė V. Jauniškis.
Filmas "Žalgiris - geležies diena", pokalbininko manymu, patyrė fiasko ir niekada nebus sukurtas, nes tai - didingas projektas, kuriam reikia "didingų" pinigų.
"Lietuvoje "didingų" pinigų kinui niekada nebus, nes per 20 nepriklausomybės metų apskritai nieko nepadaryta kino situacijai pagerinti. Nacionalinio kino centro įstatymas - biurokratų stalčiuose, Kino įstatymas tarsi ir priimtas, tačiau neveikia. Jeigu pirmaisiais nepriklausomybės metais lyg ir trūko dialogo tarp pačių kino žmonių, tai dabar nėra net elementaraus geranoriškumo iš valdžios. Niekas su kino specialistais nesikalba. Koks gali būti valdžios užsakymu sukurtas patriotinis kinas, jei pati valdžia elgiasi antipatriotiškai?" - klausė V. Jauniškis.
Kino kritikas sutiko, jog kinas yra galinga priemonė, kuri gali daryti poveikį masėms. Jis pritarė, jog kinas galėtų formuoti šalies įvaizdį jos viduje, taip, kaip holivudiniai filmai su priesaikomis ir fraze "Dieve, saugok Ameriką" formuoja amerikiečių patriotiškumą.
"Skirtumas tas, jog amerikiečiai žino ir realybėje jaučia, kaip valdžia rūpinasi šalimi, o mūsų valstybėje patriotas turi būti pasiruošęs ginti šalį nuo valdžios", - ironizavo V. Jauniškis.
Daug tik projektų ir popierių
"Minint tokias svarbias sukaktis kaip Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, Žalgirio mūšio 600-osios metinės, Lietuvos nepriklausomybės 20-metis, istorinis kinas galėtų būti prioritetinė kultūros strategijos sritis, tačiau pačios kultūros nėra tarp mūsų valstybės prioritetų", - atsiduso dar vienas kino kritikas Skirmantas Valiulis.
Kino žinovas konstatavo, jog vieninteliu lietuvišku istoriniu patriotiniu filmu galima laikyti sovietmečiu, 1974 metais, sukurtą istorinę dramą "Herkus Mantas".
"Juk televizija per visas valstybines šventes rodo vien tik šį filmą. Tiesa, jame apie Lietuvą yra tik vienas sakinys. Šiemet dar bus įdomu pažiūrėti ir palyginti kino dokumentinius filmus apie Vytautą Landsbergį ir Algirdą Brazauską. Dokumentika mat mažiau kainuoja. Vasarą dar galbūt sulauksime vaidybinio filmo apie Tado Blindos jaunystę premjeros. Buvo geras Mariaus Ivaškevičiaus scenarijus filmui apie Pilėnus, tačiau taip pat kažkur nugrimzdo... Projektų, diskelių apie tai, ko nesukūrėme, yra labai daug. Prirašyta daug popierių, o kas iš to?" - lietuviško kino situaciją piešė S. Valiulis.
Apgailėtina nacionalinio kino padėtis, anot S. Valiulio, yra tik Lietuvoje.
"Latvijoje, Estijoje ir kino finansavimas dvigubai didesnis, aktyviai veikia nacionalinio kino institucijos, priimti kino įstatymai. Lenkija neseniai išgyveno istorinio kino bumą. Jų sukurtas filmas "Ponas Tadas" Lenkijoje uždirbo daugiau negu "Titanikas".
O Lietuvoje turime tik Kinematografininkų sąjungą, kuri nieko nesprendžia, ir vieną kino specialistą Kultūros ministerijoje, kuris nespėja atsakyti net į telefono skambučius. Kino tarybos, kino ekspertų balsas tik patariamasis, nacionalinio kino likimą sprendžia kultūros ministras arba premjeras. Labai apmaudu, kad per 20 nepriklausomybės metų Lietuva, kurios pasiekimai kinematografijos srityje buvo nemenki, taip nusirito", - apgailestavo S. Valiulis ir pridūrė, jog kažin ar ateityje situacija gerės.
Tiesa, jis prisiminė, kad garsus lenkų režisierius Kšyštofas Zanusis parašė knygą "Laikas mirti", kurioje aiškina, jog miršta visas Europos kinas, nes jis nesugeba prisitaikyti prie naujų laikų iššūkių. K. Zanusio nuomone, neverta rūpintis nacionaliniu kinu, nes ekonomiškai atsispirti Holivudo produkcijai gali tik bendrai Europos Sąjungos kuriamas ir finansuojamas kinas. O Europos Sąjunga skatina valstybes burtis bendriems kino projektams.
Tylos siena
Bandydami gauti bent kokį Kultūros ministerijos komentarą apie filmą "Žalgiris - geležies diena" atsimušėme į tylos sieną, ko gero, tik patvirtinančią visų pokalbininkų išsakytas mintis.
Su kultūros ministru Remigijumi Vilkaičiu ir viceministru, Kino tarybos nariu Donatu Valančiausku tris darbo dienas nepavyko susisiekti telefonu. Ragelį kilnojusi sekretorė aiškino, jog reikalingi asmenys posėdžiuose, komandiruotėje arba ji nežinanti, kur ir kada bus.
Į elektroniniu paštu adresuotus laiškus su klausimais nei R. Vilkaitis, nei D. Valančiauskas neatsakė. Kultūros ministerijos atstovė spaudai Indrė Leikauskaitė paaiškino, jog informacija ir komentarai teikiami tik per ją, nes "kultūros ministras ir viceministras gali fiziškai neturėti laiko patikrinti savo elektroninį paštą". Pažadėjusi padėti I. Leikauskaitė taip pat dingo - neatsiliepė nei elektroniniu paštu, nei telefonu.
