2019 m. atliktas konsoliduotas planinis 15 ligoninių patikrinimas atskleidė, kad toli gražu ne visos įstaigos teikdamos paslaugas laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų. Jei nebus pasitaisyta ir pažeidimai nepašalinti, Akreditavimo tarnyba grasina atimti licencijas.
Tačiau patys rajoninių ligoninių vadovai komentuodami rezultatus skuba pabrėžti, kad dabar egzistuojantys reikalavimai neatitinka realių poreikių.
„Klausimas, kiek dabartiniai teisės aktai atspindi gyvenimą ir yra realiai veiksmingi. Jau ne kartą kartota, kad ministras juos peržiūrėtų, atliktų auditą, kartu būtų nurodyti ir galimi pažeidimai, kiek jie verti“, – kalbėjo Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris.
Jo teigimu, vertėtų adekvačiai įvertinti, ar turime tiek žmogiškųjų išteklių besąlygiškai vykdyti tai, kas numatyta. Įstaigos vadovo manymu, tokie tikrinimai išties būtų vertingi, jei tai paskatintų teisės aktų peržiūrėjimą.
Įžvelgia absurdiškus reikalavimus
„Siūlau pasižiūrėti, kokias paslaugas tos ligonės teikia ir kokiame amžiuje gyvename. Tokiu laiku, kai yra išvystytas internetas, dalį paslaugų galima gauti nuotoliniu būdu.
Vienas pavyzdžių – radiologo konsultacijos. Juk ne radiologas atlieka rentgeno nuotrauką, o rentgeno laborantas. O rentgeno nuotrauką ar tomogramą rentgenologas gali aprašyti nesvarbu, kur būdamas, – Lietuvoje ar kitoje šalyje. Todėl ir turėti, kaip reikalaujama, visą parą, taip pat – ir savaitgaliais, budinčius radiologus mažose rajoninėse ligoninėse, yra perteklinis dalykas“, – pabrėžė Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.
Nors tikrinimas parodė, kad beveik trečdalis tikrintų ligoninių neturėjo teleradiologijos paslaugų teikimo sutarties su kitomis įstaigomis, pašnekovas akcentavo, kad toks nuotolinis keitimasis informacija yra įprasta šių dienų praktika medicinos srityje.
Kartu jis pastebėjo, kad lygiai toks pats absurdiškas reikalavimas yra ir dėl visą parą dirbančio medicinos biologo.
„Tiek, kiek Lietuvoje yra laboratorijų ir kiek reikalaujama turėti medicinos biologų, realiai nėra tokio žmonių skaičiaus, kad būtų užtikrinta paslauga.
Panaši situacija yra ir dėl budinčio endoskopuotojo. Tos ligoninės, kurios neturi chirurgijos skyriaus, užspringęs ar su kraujavimu iš virškinamojo trakto atvykęs ligonis yra tikslingai vežamas į ligonines, kur yra chirurgijos centrai.
Beje, net ne visos didžiosios ligoninės turi budintį endoskopuotoją, tačiau mažiesiems rinkos žaidėjams reikalavimai kažkodėl labai griežti ir į juos griežtai pasižiūrima“, – dėstė Molėtų ligoninės vadovas.
Jo pastebėjimu, dar vienas perteklinis reikalavimas yra ir būtinybė visose ligoninėse turėti reanimaciją.
„Jei skubiosios pagalbos srityje, kuriai skiriami milijonai, lėšos būtų efektyviai naudojamos, ir reanimobilis esant reikalui iš didžiosios įstaigos galėtų atvažiuoti per 20–30 minučių, tikrai nebūtų reikalinga reanimacija rajono ligoninėje. Apie tai kalbame daug metų, bet vis dar yra daug spragų ir viskas sunkiai sutvarkoma, nes nėra diskusijos“, – apgailestavo V. Grigas.
Tokios specialybės nėra
Paprašytas pakomentuoti Akreditavimo tarnybos nurodomą pažeidimą, jog kai kurie darbuotojai dirba be reikiamos kvalifikacijos, pašnekovas pasiūlė pasidomėti tos pačios tarnybos nurodytomis medicinos normomis.
„Jei pasidomėtumėte, kas yra endoskopuotojas ir echoskopuotojas, pati Akreditavimo tarnyba yra išleidusi medicinos normas, kur yra aiškiai parašyta, kad tai – specialistas, kuris baigęs rezidentūros studijas. Tačiau Lietuvoje nei endoskopuotojo, nei echoskopuotojo rezidentūros nėra ir nebuvo 30 metų. Taigi patys tikrintojai veliasi į savo klampynes ir kažko reikalauja.
Taip, anksčiau buvo tokie sertifikatai, kurie dabar yra panaikinti, bet visi dabar dirba pagal pareigybines instrukcijas arba yra baigę tam tikrus kursus, kurie kainuoja ir 3–4 tūkst. eurų“, – komentavo jis.
Kalbėdamas apie galimus pažeidimus gydant insultą V. Sudaris pabrėžė, kad ne viską taip paprasta įvertinti.
„Jei nustatomas insultas, pacientas vežamas į klasterinę ligoninę, bet būna centrai neturi vietų, tad grąžina juos atgal, tad jis vežamas atgal diagnozei patikslinimui. Tad šioje vietoje daug niuansų. Bet tikrai nebuvo žymių dalykų, dėl kurių būtų pablogėjusi žmonių sveikata konkrečiu atveju. Ir galimų neigiamų pasekmių rizika buvo suvaldyta“, – sakė jis.
Gyvename lyg akmens amžiuje
Anot V. Sudario, esant tokiems reikalavimams reikėtų apsispręsti – arba skirti pakankamai lėšų jiems įgyvendinti, užtikrinti adekvatų paslaugų įkainį, arba tokių reikalavimų nekelti.
„Norint išlaikyti darbuotojus visą parą reikia 4,5 etato, o tai yra nemažos sveikatos sektoriaus išlaidos. Tad klausimas, ar to reikia, gal geriau pacientą nuvežti į ten, kur yra tokia paslaugas suteikiama, o ne laikyti specialistų grafiką visus metus? Vėl grįžtame prie srautų valdymo klausimo“, – sakė Pakruojo ligoninės direktorius.
Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Molėtų ligoninės vadovas.
„Atrodo, kad gyventume akmens amžiuje, nors technologijos yra pažengusios ir įmanomas privačių sektorių bendradarbiavimas, kuris būtų ir ekonomiškai efektyvus. Tad klausimas, ar reikia taip taškyti valstybės lėšas ir leisti jas vėjais. Bet kiek apie tai kalbame, metų metais mūsų niekas neklausia, neklauso ir neatsižvelgia“, – kalbėjo V. Grigas.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad patikrinimo metu paaiškėjo, kad dauguma ligoninių neužtikrino endoskopinių tyrimų paslaugų teikimo visą parą, netinkamai organizavo specialistų budėjimą namuose bei nepasirūpino, kad specialistai šioje srityje įgytų ne mažesnę kaip 36 val. per paskutinių 5 metų laikotarpį kvalifikaciją. Tik vienoje iš patikrintų ligoninių buvo užtikrintas medicinos biologo paslaugų teikimas visą parą, o net 8 patikrintose gydymo įstaigose nebuvo užtikrintas visų privalomų laboratorinių tyrimų atlikimas.
Akreditavimo tarnyba patikrinusi, kaip buvo vadovaujamasi ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo tvarka, nustatė, kad kuriama ydinga praktika, kai pacientai, kuriems yra įtariamas ūmus galvos smegenų insultas, greitosios pagalbos automobiliu pristatomi ne į insulto gydymo centrus, o į rajonines ligonines, kuriose nėra būtinos įrangos suteikti reikiamą pagalbą.
Atsižvelgdama į tai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sugriežtino paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį galvos smegenų insultą teikimo tvarkos aprašą.
Akreditavimo tarnybos direktorės Noros Ribokienės teigimu, tokių patikrinimų metu siekiama gerinti sveikatos paslaugų kokybę, o svarbiausia – užtikrinti pacientų saugumą.
„Patikrinimai leidžia pamatyti ir įvertinti sveikatos sistemos problemas iš arti, o tai svarbu inicijuojant tarpinstitucines diskusijas ir siekiant spręsti aktualias sistemines problemas. Vien praėjusiais metais Akreditavimo tarnyba gydymo įstaigoms pateikė 126 rekomendacijas, o Sveikatos apsaugos ministerijai – 5 pasiūlymus, kaip patobulinti paslaugų teisinį reguliavimą“, – teigia N. Ribokienė.
