Gydytojai sako, kad jau dabar sunkiai tvarkosi su plūstančiais pacientais ir su nerimu laukia šaltesnių orų, kada daugės kitų peršalimo ligų ir atskirti, ar žmogus yra infekuotas Covid-19, ar tiesiog peršalo, bus labai sudėtinga.
„Pažiūrėkite, kas jau dabar darosi, kiekvieną dieną po 10–15 daugiau pacientų, jų skaičius tiesiog auga akyse“, – sakė Kaune dirbanti šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Toma Kundrotė.
Atrišo rankas virusui plisti
Pašnekovės tvirtinimu, šiuo metu valdžia, atšaukusi pirmenybę teikti nuotolines konsultacijas, kaip tik atrišo rankas COVID-19 plisti per gydymo įstaigas.
„Jei anksčiau tam kelias buvo uždarytas, kai gydytojui buvo galimybė rinktis, ar gali konsultuoti nuotoliniu būdu, ar gyvai, dabar ta galimybė ne tik apribota, bet praktiškai atimta“, – sakė T. Kundrotė.
Jai antrindama Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė sutiko, kad kol kas nerimo dėl rudens yra daug, mat yra pasigendama aiškių planų.
„Patys kol kas pasigendam aiškių planų dėl rudens, ką planuoja ministerija – ar vėl bus liepta užsidaryti, karantinuoti visas įstaigas, ar bus kitas sprendimas. Dabar gal laikysimės to švediškojo modelio? Kol kas to niekas nežino“, – sakė medikų atstovė.
Situacija dviprasmiška
VUL Santaros klinikų gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio teigimu, dabartinė situacija yra dviprasmiška, mat tiek pas gydytojus žmonėms reikia patekti, tiek viruso plitimą kontroliuoti.
„Išties sudėtinga, kai žmonės nepapuola pas gydytojus, reikia testą darytis, laikytis kitų apribojimų. Yra nepasitenkinimas, kad kitų ligų priežiūra pablogėjo.
Bet teka daryti kompromisus, neįmanoma, kad būtų taip, kaip buvo anksčiau iki šios pandemijos. Tam tikri apribojimai turi išlikti. Tačiau lieka organizacinės problemos, čia daugiau ministerija turi spręsti – ar papildomą skambučių liniją steigti ir panašiai“, – komentuodamas situaciją, kai dabar net kyla sunkumų prisiskambinti į gydymo įstaigas, sakė profesorius.
SAM siūlo laikytis bendrų principų
Visgi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), paklausta, ar reaguodama į tokius nerimo signalus planuoja keisti dabar esančią pacientų patekimo į įstaigas tvarką, teigė, kad ypatingų pokyčių nėra numatyta.
„Daugėjant kvėpavimo takų susirgimų, jų diagnostika bus sudėtingesnė, tačiau esminių pokyčių Asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) darbo organizavimo prasme neturėtų būti. Tiesiog ASPĮ gerai išmoktų COVID-19 pamokų neturėtų pamiršti ir laikytis to infekcijų kontrolės režimo, kurio laikėsi pastaruoju metu“, – teigė Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Birutė Kavaliauskienė.
Ji pažymėjo, kad kol nėra specifinio priešvirusinio gydymo, visų virusinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijai ir gydymui naudojami bendrieji principai – rankų higiena, apsaugos priemonės, saugus atstumas, skiepai, simptominis gydymas ir izoliacija susirgus.
Apie patikrintą mechanizmą stabdyti viruso plitimą antradienį Seime kalbėjo ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga:
„Daug kam (pandemijos pradžioje – aut. past.) reikėjo iš naujo mokytis tas pačias asmens apsaugos priemones naudoti, nes ne visiems medikams įprasta su jomis kasdien dirbti.
Tačiau mechanizmai, kaip reikia apsisaugoti nuo ligos išplitimo gydymo įstaigoje, jau išbandyti – tai tos pačios karščiavimo klinikos, pacientų srautų valdymas, testavimas prie guldant į stacionarą.“
Padėtų greitoji diagnostika
Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris savo ruožtu atkreipė dėmesį į diagnostikos problematiką. Jis pabrėžė, kad turint specialią įrangą ir atliekant tyrimus atskirti, pacientas serga COVID-19 ar kitu virusu, būtų labai paprasta.
„Dėl nuotolinių ir nenuotolinių konsultacijų situacija dabar išties yra kontraversiška. Sudėtinga numatyti kelius, kad ir vilkas sotus būtų, ir avis sveika. Visada yra baimė būti užsikrėtusiam ir tą užkratą paplatinti.
Tačiau yra žinių, kad yra siūlomi ekstra diagnostikos aparatai, kurie greitai padeda diagnozuoti, žmogui yra vieno ar kito tipo gripas, ar COVID-19. Šitokių aparatų visos Lietuvos gydymo įstaigose pastatymas būtų didžiulis palengvinimas tiek gydytojų darbo, tie visuomenei, nes tai padėtų nuimti daug įtampų.
Jo manymu, neišeina vien tik dėvėti kaukių ir nepriimti ligonių, o reikia ir progreso keliu eiti.
Tačiau portalui atsiųstame komentare apie gydymo įstaigų darbą rudenį teigiama, kad epidemiologai šiuo metu dar dirba ties klausimu, kurioms pacientų grupėms, atsiradus simptomų būtų atliekamas PGR tyrimas, kuriuo siekiama atmesti arba patvirtinti COVID-19 infekcijos diagnozę.
„Nuo šio testo planuojam pradėti diagnostikos algoritmą. Gavus neigiamą atsakymą esant indikacijų būtų atliekami kiti virusologiniai tyrimai“, – aiškino B. Kavaliauskienė.
Ministras taip pat prasitarė, kad dėl testavimo yra ruošiamos naujovės:
„Ji dar atkeliauja ir turėtų padėti – tai vadinamieji greitieji testai, bet ne iš kraujo imami, tačiau kaip dabar daromas PGR testas, panašia metodika yra ir testai, kuriuos galim atlikti per valandą. Dešimt įstaigų tokią įrangą Lietuvoje turi, belieka įsigyti reagentų.“
Patys nesirūpina sveikata
T. Kundrotė priminė, kad patys žmonės turėti jausti daugiau atsakomybės už savo sveikatą, daryti viską, kiek įmanoma, kad tos slogos ir peršalimai neatsirastų.
„Pirmiausia reikia pasaugoti savo sveikatą, o ne laikytis pozicijos, kad „varau iki negaliu“ ir tada atbėgu pas gydytoją prašyti stebuklingos tabletės. Taip nebūna.
Tad siūlau gerai pagalvoti, ar dabar būtina kažkur važiuoti į ekskursijas, lankytis kitose vietose, uždarose patalpose su nepažįstamais žmonėmis, kur yra didesnė tikimybė užsikrėsti tiek COVID-19, tiek kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis infekcijomis“, – kalbėjo ji.
T. Kundrotė pridūrė, kad juo labiau didesnė rizika yra užsikrėsti gydymo įstaigose, kur ateina daugiau sergančių žmonių.
„O jei žmonės nesisaugos, tikrai bus tų karščiuojančių ir bus tikimybė užsikrėsti ir gydymo įstaigose, kaip ir bet kurioje kitoje uždaroje aplinkoje, kur susirenka daug žmonių“, – pabrėžė pašnekovė.
Ragina nepamiršti skiepų
Dėl to raginama nepamiršti skiepų nuo dviejų ligų – pneumokokinės infekcijos ir gripo.
„Virusas neišnyko, imunitetą turi ne daugiau nei 3–5 procentai visuomenei, tad jis ir toliau cirkuliuos. Tą daryti rudenį jam bus lengviau, nes bendrai stebimas peršalimo ligų pakilimas. O esant dvigubai infekcijai – tiek, pavyzdžiui, gripo, tiek COVID-19, ligos eiga bus sudėtingesnė“, – aiškino A. Ambrozaitis.
Vis dėlto antradienį A. Veryga įspėjo, kad visiems gripo skiepų gali nepakakti.
