„Mano teikiamame projekte, manyčiau, yra parodyta derama pagarba prezidento institucijai. Jam (šalies vadovui – ELTA) vieninteliam yra pasiūlytos įvairios liudijimo galimybės – ir nuotoliniu būdu, ir pačiai komisijai atvykstant į jo rezidenciją, ir kitais įprastai būdais“, – antradienį Seime žurnalistams vardijo J. Razma.
„Taip pat yra įrašyti žodžiai „jo sutikimu“, todėl teoriškai lieka ir atsisakymo teisė. Visgi, kai yra tokios įvairios liudijimo galimybės, įsivaizduoju, jog prezidentui būtų labai sudėtinga rasti argumentų atsisakyti liudyti“, – akcentavo jis.
Iniciatyva kilo po to, kai dabartinis šalies prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė liudyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusiai parlamentinio tyrimo komisijai. Pasak J. Razmos, šis įstatymo projektas padėtų išvengti panašių situacijų.
„Grįžtant prie buvusios komisijos, jei būtų buvusios tokios įvairios galimybės, manau, kad būtų galima lengviau tikėtis prezidento sutikimo liudyti“, – tvirtino J. Razma.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad pareigūnus pakaktų įpareigoti liudyti morališkai. Visgi, kaip pabrėžia ji, įstatymo pataisos yra svarstytinos.
„Mano asmeniniu vertinimu, atsisakymas teikti informaciją, nors ir raštu, tyrimo komisijai paprastai turi nelabai geras politines pasekmes. Mano galva, nėra būtina turėti tokį įstatymišką įpareigojimą – užtenka moralinio. Žinoma, Seimas svarstys ir apsispręs“, – žurnalistams sakė ji, pažymėdama, kad nemato ir pagrindo atskirti aukščiausius šalies vadovus nuo kitų pareigūnų.
Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad į parlamentinio tyrimo komisijos posėdį kviečiami politikai, pareigūnai, tarnautojai ir kiti valstybinėse institucijoje dirbantys asmenys turėtų atvykti privalomai. Išimtis numatoma tokiu atveju, jeigu liudyti kviečiamas žmogus turi savo atstovą, galintį pateikti komisijai visus rūpimus atsakymus.
Taip pat būtų įtvirtinami ir principai, parlamentinio tyrimo komisijose apklausiant šalies vadovą. Numatoma, kad prezidentas gali liudyti žodžiu arba raštu, o jo sutikimu apklausa vyksta nuotoliniu būdu arba šalies vadovo rezidencijoje.
Be to, įstatyminis projektas aiškiau apibrėžia parlamentinių komisijų tyrimų apimtis, nustato kriterijus, kuriais institucijos gali nesutikti komisijai atskleisti tam tikros informacijos. Kaip teigiama įstatymo aiškinamajame rašte, Generalinė prokuratūra, Valstybės kontrolė, VSD ar kita ikiteisminį tyrimą vykdanti įstaiga galėtų neleisti laikinajai tyrimo komisijai susipažinti su tam tikra jai reikalinga, jautraus pobūdžio informacija. Tiesa, siūloma įtvirtinti, kad tokios medžiagos prašymas, kaip ir atsisakymas ją teikti, turi būti motyvuoti.
ELTA primena, kad Seimas birželio pradžioje pritarė VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
