Kaip nurodoma J. Razmos parengto įstatymo projekto aiškinamajame rašte, Seimo statutas nenumato aiškaus reguliavimo, kad tuo atveju, kai pats Seimo narys prašo panaikinti jo neliečiamybę, komisija nebūtų sudaroma.
„Projektu siūloma Seimo statute nustatyti aiškų teisinį pagrindą, kuris leistų nesudaryti komisijos tuo atveju, jeigu Seimo narys, išklausęs prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, viešai Seimo posėdyje iš karto padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta“, – rašoma dokumente.
Kaip anksčiau rugpjūtį Eltai teigė J. Razma, šiomis pataisomis siekiama, kad teisinės parlamentarų neliečiamybės naikinimo procedūra būtų kur kas paprastesnė.
„Kai Seimo narys pats prašo panaikinti teisinę neliečiamybę, tai, man atrodo, tą klausimą būtų galima spręsti labai paprastai ir greitai – užtektų išklausyti generalinės prokurorės pranešimą, jeigu pageidauja, suteikti žodį Seimo nariui ir apsispręsti balsavimu“, – sakė jis, tikindamas, kad šį projektą parlamentui ketina pateikti rudens sesijos metu.
ELTA primena, kad rugpjūčio viduryje Seimas neeilinės sesijos metu panaikino parlamentaro, konservatoriaus Andriaus Vyšniausko teisinę neliečiamybę. Pats parlamentaras taip pat pageidavo, kad jo teisinė neliečiamybė būtų panaikinta.
Generalinė prokuratūra pranešė, kad naikinti konservatorių frakcijos Seime seniūno teisinę neliečiamybę paprašyta įvertinus ikiteisminio tyrimo, susijusio su 2019–2023 metų kadencijos Marijampolės savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimu, duomenis.
