Ukmergės ligoninės Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėja gydytoja A. Rodzevičienė tv3.lt pasakojo, kad kiekvienas žmogus turėtų apgalvoti savo namų ūkio darbus. Jei vėliau užsikrėstų koronavirusu, tai būtų mažiau streso ir žymiai lengviau.
„Vyresniems žmonės šiuo atžvilgiu kiek lengviau, nes jie susidėjo kuprinę ir išvažiavo. Daugiau problemų kyla jaunoms šeimoms, kurių gali susirgti ir maži vaikai, o jei dar turi gyvūnų...
Kai susirgau, mes tokio plano neturėjome. Kreipiausi į artimuosius pagalbos. Reikėjo šunį kad paimtų, nes mūsų laukė 14 dienų karantinavimosi. Visa šeima turėjo laikytis saviizoliacijos, negalėjo niekur išeiti.
Epidemiologai mums nurodė, kad vyras turi važiuoti išsitirti dėl koronaviruso į suaugusiųjų kliniką, o vaikus turėjo kažkas palydėti į vaikų skyrių. Tai buvo truputį šokas, nes nežinojome, kaip daryti.
Vėliau sutarėme su mano mama, kuri taip pat medikė ir turėjo kontaktą su mūsų vaikais prieš kelias dienas, ji sutiko nuvežti vaikus. Visiems šeimos nariams atliko tyrimus – niekas iš jų neužsikrėtė ir sugrįžo namo“, – pirmąsias ligos dienos prisiminė gydytoja A. Rodzevičienė.
Paskelbta, kad jūs pasveikote, iš Santaros klinikų sugrįžote namo. Kaip jaučiatės? Kada grįšite į darbą?
Jaučiuosi tikrai gerai ir jokių simptomų neturiu. Nors gerai jaučiausi ir jokių simptomų neturėjau paskutiniąsias septynias dienas. Truputį dar liko kosulys, bet jis nepraeina per vieną dieną.
Manau, kad po Velykų jau grįžtu į darbus. Reikia ruoštis, reikia tvarkyti skyrių. Pacientų daugėja ir yra su kitomis patalogijomis, kuriems taip pat reikia pagalbos. Reikia grįžti ir dirbti, nes jaučiuosi neblogai.
Ukmergės ligoninėje šiuo metu stengiamasi apsaugoti vyresnius medikus, prašoma jų likti namie. Yra prašoma rezidentų ir studentų pagalbos. Mūsų vyresnio amžiaus kolegoms medikams bus pasiūlyta pasisaugoti, kol poreikio nėra. Ligoninėje manoma, kad visi medikai virš 65 metų amžiaus turėtų būti namuose, kad išsaugotų jų sveikatą. Aišku, jei kiltų tokia padėtis kaip Italijoje, tai būtų prašoma prisijungti visų medikų, kurie gali.
Papasakokite, kokia buvo pradžia, kai užsikrėtėte koronavirusu?
Tie simptomai niekuo neišsiskyrė. Man pirmiausia pradėjo perštėti gerklę. Vėliau atsirado bendras silpnumas, vakare pradėjo skaudėti galvą. Ryte atsikėlus galvos skausmas sumažėjo, bet pradėjo kilti temperatūra. Prasidėjo raumenų ir kaulų laužymas. Iš pradžių nesupratau, kas vyksta, nes sergant gripu tuos kaulus tikrai kitaip skauda. Čia buvo intensyvus juosmens skausmas. Supratau, kad jaučiuosi tikrai keistai ir ne taip, kaip būna prie paprastų virusų.
Viskas suintensyvėjo apie 4-5 dieną, skausmai darėsi nepakeliami, nebegalėjau sėdėti. Atsigulus, skausmas iš juosmens kilo mentimis ir krūtinę kairėje pusėje pradėjo badyti aštriai kaip su peiliu. Temperatūros turėjau tik porą dienų, kuri pati pakildavo ir nukrisdavo. Man temperatūros numušti nereikėjo.
Po maždaug savaitės praėjo galvos skausmas, kaulų laužymas. Tačiau būdama izoliacijoje pajaučiau, kad sustojo virškinimas, pradėjo pykinti, vėmiau. Kelias dienas gėriau vaistus nuo skrandžio ligų ir nesinorėjo nieko valgyti. Nejaučiau nei kvapo, nei skonio, nors slogos nebuvo. Tokia buvo tarsi užgulusi nosis. Tai tęsėsi labai ilgai – apie porą savaičių. Tik dabar atgavau kvapą ir skonį.
Po savaitės prasidėjo kosulys. Jis buvo labai sausas, priepuoliai panašūs kaip kokliušo. Kosėjau sausai ir negalėjau atsikosėti. Bet pradėjau gerti kosulį lengvinančių homeopatinių vaistų, daug arbatų ir jis pradėjo šlapėti. Tuomet pradėjo lengvėti.
Ar jums prireikė skausmą mažinančių vaistų?
Gėriau „paracetamolį“ ir „ibuprofeną“. Išgerdavau vakare – tai iki ryto galėjau miegoti, bet ryte pradėdavo vėl jaustis sukamojo pobūdžio skausmai ir mes juo lygindavome su gimdymo skausmais. Tie, kurie turėjo neuralgiją, tai sakė, kad skausmas daug intensyvesnis nei šios ligos.
Santaros klinikose kai kuriems ligoniams analgetikus leisdavo intraveniškai, bet man nereikėjo to ir stengiausi kentėti, kad kuo mažiau vaistų gaučiau.
Koronavirusas lyginamas su gripu. Kiti mano, kad reikėtų persirgti visiems šiuo virusu, o kaip manote jūs?
Labai reikėtų pagalvoti ir pasverti, nes kiekvienas žmogus skirtingas. Man pačiai, kaip gydytojai, gal ne tiek baisu, nes suvokiu, koks tas dusulys ir kaip turėčiau dusti. Tačiau paprastiems žmonėms kyla panika, nes jie gali ir neatskirti, kada tas dusulys yra baisus ir situacija blogėja, o kada dar gali kentėti.
Pasakymas: „persirkime visi“, man skamba labai pavojingai. Pavyzdžiui, jei sirgs vyresni žmonės, tai jie tikrai nesupras, ar dūsta dėl širdies ligų, ar dėl to, kad prasidėjo pneumonija.
Tai tikrai ne tas pats, kaip gripas. Esu sirgusi gripu anksčiau, tai tu karščiuoji ir būna aukšta temperatūra. Ta temperatūra vargina ir negali jos numušti. Mano atveju dabar, tos temperatūros praktiškai nebuvo, gal dėl to, kad nebuvo komplikacijų ir plaučių uždegimo. Kam plaučių uždegimas prisideda, tai ta temperatūra pakyla aukštesnė ir būna išreikštas dusulys. Tačiau sergant koronavirusu, raumenų skausmas yra žymiai intensyvesnis ir visai kitoks.
Jūs pati medikė ir matėte situaciją Santaros klinikose iš vidaus. Kaip šiuo metu dirba medikai? Ką jie kalba?
Mano ligos forma nebuvo sunki. Kai vyksta gydymas – tai visi yra palatose su dušu ir tualetu. Palatose gulėjome dviese. Personalas daugiausiai stengiasi bendrauti telefonu. Jei kažkas nutikdavo ar reikėdavo vaistų nuo skausmo ar lašinės, tai mes skambindavome į postą, kad jie mažiau vaikščiotų, kad mažiau juos užkrėstume.
Ryte ir vakare ateidavo patikrinti visų parametrų. Atnešdavo maisto ir išnešdavo šiukšles. Dažniausiai ateidavo rezidentai, o su gydančia gydytoja bendravome telefonu.
Labai užjaučiu medikus, pačioje pradžioje buvo privežta pacientų, kurių testai buvo teigiami, bet jie nejautė jokių simptomų. Jie buvo uždaryti tik tam, kad būtų uždaryti. Žinau iš personalo, kad kai kurie jų buvo labai nemandagūs, daug reikalavimų kėlė ir „šokdino“ personalą su savo įnoriais. Tai maistas jiems neskanus, tai dar kas. Situacija pasikeitė, kai buvo nuspręsta, kad tokie žmonės gali gydytis namie.
Slaugytojų nedaug, prašydavo jų dar vis kokius daiktus atnešti. Niekas nenorėjo eiti į tą skyrių, nes buvo baisu. Jos dirbdavo po 12 val., visą dieną prabūdavo tame kombinezone ir dar turėjo klausytis visų norų. Todėl joms irgi sudėtinga.
Ta įtampa truputį jautėsi. Keitėsi kai kurie rezidentai, kiti savanoriškai atėjo. Kaip supratau, daug personalo pasikeitė, kai kurie pabėgo ir neatlaikė įtampos ir krūvio.
Žinau rezidentų, kurie gyveno ligoninėje jau apie mėnesį. Jie izoliavosi nuo šeimos, stengiasi negrįžti namo, kad viruso neparneštų. Tikrai sudėtinga situacija.
Šiuo metu paskelbta, kad Lietuvoje mirė 22 asmenys, šeši iš jų yra iš Ukmergės. Kaip vertinate situaciją Ukmergės ligoninėje, kurioje taip pat užsikrėtė nemažai medikų?
Pasakysiu sąžiningai – galvojau, kad bus blogiau. Kadangi tą virusą turėjome ligoninės viduje, kur pacientai yra vyresnio amžiaus, su daug patologijų, ir ne tik slaugoje, bet ir terapiniame. Galvojau iš pradžių, kad bus labai blogai. Galvojau, kad visi, kurie gulėjo – kad neišgyvens dėl savo gretutinių ligų, pradedant onkologija iki širdies nepakankamumo ir kitų ligų.
Mane skaičiai džiugina, nes kol kas palyginus, jie tikrai maži. Pavyzdžiui, kai Italijoje į slaugos namus įsimetė virusas, tai iš karto visus išguldė.
Pacientus turbūt apsaugojo, kad juos greičiau išrašė iš ligoninių ir izoliavo namuose, nes ligoninėje viruso koncentracija tikrai didesnė. Kiti artimieji dar pyko, kad išrašė, bet tikrai verta džiaugtis, kad namie to viruso niekas neatneš ir reikia saugoti žmogų.
Koroavirusas atskleidė sveikatos apsaugos sistemos spragas – trūko reagentų, apsaugos priemonių.
Pirmąsias apsaugos priemones suvežė visi, kas turėjo. Prisijungė ir vietinio verslo atstovai, vežė respiratorius, pirštines, kombinezonus. Dabar medikai jau turi nemažai priemonių, visi aprūpinti ir personalui daug saugiau.
Šiuo metu nuotoliniu būdu vyksta ministerijos kursai – visi mokosi, ruošiasi. Visi bus apmokyti ir žinos geriau, kaip tas priemones naudoti ir kaip elgtis.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Ukmergės ligoninėje išplitusio viruso. Ar jūs taip pat įtraukta į šį tyrimą, ar jus apklausė?
Ne, manęs tas konkrečiai neliečia, nes aš niekur nebuvau išvykusi ir buvau tik darbe bei namuose. Per tas dvi savaites tikrai niekur nekeliavau. Į parduotuvę ėjo vyras. Nuo manęs tikrai negalėjo užsikrėsti, manau, kad ta viruso koncentracija ir židinys pagrinde buvo ligoninėje.
Dar vienas labai svarbus dalykas, Santaros klinikų Kraujo centras kviečia nuo COVID-19 pasveikusius donorus duoti kraujo, nes šis kraujas gali padėti sergantiems koronavirusu. Dabar būtinas visų susitelkimas.
Ačiū jums už pokalbį.
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
