Dvi artimai bendravusių giminaičių šeimas Suvalkijoje supjudė vadinamasis Garliavos skandalas. Taip teigia už 6 metų mergaitės tvirkinimą nuteisto 17-mečio mama, įsitikinusi, kad šešiametę giminaitę paveikė išgarsinta Garliavos mergaitės istorija – paskatino meluoti, sukurpti skandalą, apkaltinti nekaltą.
Švelni bausmė
Nuteisto paauglio mama nė kiek neabejoja sūnaus nekaltumu, tačiau apkaltinamojo Kauno apygardos teismo nuosprendžio neskundė – dėl išteisinimo jau nekovojo. Gal pabūgo galimos griežtesnės bausmės?
Saulius – taip pavadinkime įstatymo saugomą nepilnametį – po ikiteisminio tyrimo buvo kaltinamas mažametės seksualiniu prievartavimu. Už tokį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas (BK) numato kelių rūšių bausmes, kurių griežčiausia – laisvės atėmimas iki 7 metų. O teismas Sauliui pateiktus kaltinimus, išnagrinėjęs bylą, perkvalifikavo į lengvesnius: nustatė, kad paauglys mažametę tvirkino – tai yra lietė mergaitės intymias kūno vietas, bet iš anksto neturėjo tikslo patirti lytinį pasitenkinimą. Paprasčiau tariant, vaikinas nepadoriai elgėsi su mažamete giminaite. Toks nepadorumas BK vertinamas taip pat kelių rūšių bausmėmis, iš jų griežčiausia – 2 metai nelaisvės. Taigi, gali būti, kad Sauliaus šeima, nors ir kategoriškai neigia buvus nusikaltimą, pabūgo, jog aukštesnės pakopos teismas nebūtų dar griežtesnis, todėl tyliai nurijo sūnui teismo priklijuotą tvirkintojo etiketę.
Šiuo metu vidurinę mokyklą bebaigiantis Saulius nuteistas švelniai – laisvės apribojimu. Jam uždrausta pusantrų metų bendrauti su mažamete giminaite, dėl kurios teko trinti teisiamųjų suolą, tiek pat laiko naktis leisti tik namie, būtinai tęsti mokslą, slapta nepakeisti gyvenamosios vietos ir per pusantrų metų neatlygintinai 200 valandų dirbti pagalbininku sveikatos priežiūros ar globos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuosprendžiu nuteistajam taip pat nurodyta atlyginti tvirkintai mažametei padarytą moralinę žalą – sumokėti 10 000 litų.
„Trynęs“ ne kartą
O prasidėjo Sauliaus bėdos 2012-ųjų gegužės antroje pusėje, kai bene visa Lietuva aistringai aptarinėjo skandalingą Garliavos mergaitės sugrąžinimą jos motinai Laimutei Stankūnaitei. Kaip tik tomis dienomis Sauliaus antros eilės pusseserė Beta (vardas pakeistas), siųsta savo mamos, vieną popietę buvo atėjusi pas kaimynystėje gyvenančius giminaičius pasiskolinti skalbinių minkštiklio, o grįžusi namo iškart papasakojo mamai, kad Saulius buvo numovęs jai kelnes bei kelnaites ir „rankomis trynė tarp šlaunų“.
Moteris dukters pasakojimo juokais nenuleido, o pasakė apie tai vyrui, netrukus pasikvietė Sauliaus mamą, ši atsivedė sūnų – prasidėjo aiškinimaisi. Jie tuoj pat baigėsi Betos tėvų oficialiu skundu policijai. Nors abi giminaičių šeimos (beje, ne asocialios) iki tol labai artimai bendraudavo ir kartu praleisdavo daug laiko, Betos tėvai tikėjo savo dukra ir negalėjo atleisti Sauliui, nes jo elgesys gali turėti neigiamų pasekmių mažametės gyvenime ir vėliau. Pareiškėjams buvo šiurpiausia, kad klausinėjama dukra papasakojo dar daugiau – ji tikino, kad Saulius (tuomet jam buvo 15–16 metų) ir anksčiau dar mažiausiai du kartus „trynęs“ jai prie šlaunų: kartą, kai ji žaidusi kompiuteriu, Saulius nusinešęs ją „trinti“ ant fotelio ir apnuoginęs kojas, o kartą tą patį daręs miegamajame ant lovos.
Įsigilinęs į dukros pasakojimą, jos tėtis prisiminė vieną vakarą, kai šeima viešėjo pas giminaičius ir abu vaikai buvo atskirame kambaryje, kur turėjo žiūrėti televizorių, o netrukus atbėgusi Beta paprašė tėvo kuo greičiau eiti namo, nes „Saulius negeras“. Tik tuomet niekas nepaisė, ką galėję reikšti šie mergaitės žodžiai. O po Betos „išpažinties“ tas prisiminimas pakišo mintį, kad Beta tąkart bėgo nuo tvirkintojo.
Mįslių tebeliko
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, mažametės liudijimu patikėjo ir su ja bendravusios teismo psichologijos bei teismo psichiatrijos specialistės. Jos teigė, kad mergaitė pasakojo nuosekliai, savais terminais, atitinkančiais jos amžių, gėdijosi, nerimavo. Anot eksperčių, jeigu mažametė būtų fantazavusi, jos emocinė būsena pasakojant būtų buvusi visai kitokia – patyrusioms specialistėms tai yra pažįstama.
Šios išvados labai pasitarnavo teismui, siekusiam nustatyti tiesą, nes nelengva tai padaryti, kai vienintelis kaltinimas – aukos liudijimas.
Pats kaltinamasis Saulius nuo pat pirmos abiejų giminaičių šeimų skandalo pradžios visą laiką laikėsi savo – kategoriškai tvirtino nė pirštu Betos niekada nepalietęs.
Paaugliui pritarė ir jo mama. Moteris teigė galinti paaiškinti Betos esą išsigalvotą pasakojimą tik vienu argumentu – esą mažametė prisiklausiusi kalbų apie Garliavos mergaitę, vos prieš kelias dienas mačiusi per televiziją tos mergaitės skandalingą paėmimą iš senelių namų, tad ir sukūrusi savąją istoriją.
Su Beta bendravusios ekspertės savo pastebėjimais paneigė tokias Sauliaus motinos mintis – tikino nepastebėjusios jokios Garliavos istorijos įtakos, taip pat nenustačiusios, kad Betai būtų darę įtaką jos tėvai ar kiti suaugusieji.
Taigi daug kas šiame Suvalkijos kriminale taip ir liko mįslinga – abi susipriešinusios pusės liko prie savų versijų. Viena šeima, vis dar tebevedžiojanti dukrą pas psichologę, gyvena viltimi, kad nusikaltimu mergaitei nepadaryta tiek žalos, jog atsilieptų dukrai ateityje, o kita šeima keiksnoja teisingumą Lietuvoje ir stengiasi apsaugoti anksčiau neteistą bei pedagogų teigiamai charakterizuojamą sūnų nuo galimų patyčių. Vaikinui tai – didelė gyvenimo pamoka.
Irena ZUBRICKIENĖ
