Abu šie referendumai yra privalomi ir jei rinkėjai nutars teigiamai, Lietuvoje bus sumažintas Seimo narių skaičius ir įteisinta dviguba pilietybė piliečiams gyvenantiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose valstybėse.
Atnaujinta 18:39 val.
Kai kuriose balsavimo vietose užsienyje ir apylinkėse Lietuvoje susidarė eilės, tačiau visi atvykę iki 20 val. galės balsuoti, BNS patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.
„20 valandą Lietuvos laiku visos ambasados turėtų uždaryti duris, bet šioje vietoje mes sudarysim visiems rinkėjams, atvykusiems iki 20 val., galimybę patekti į balsavimo patalpą“, – sakė VRK vadovė.
„Tie, kurie atvyks iki 20 val., tikrai bus įleisti ir galės pareikšti savo valią“, – pažymėjo VRK pirmininkė.
Anot L. Matjošaitytės, eilės susidarė kai kuriose balsavimo vietose užsienyje, pvz., Didžiojoje Britanijoje, taip pat ir kai kuriose Lietuvos apylinkėse.
„Yra rinkėjų, kurie net nesiregistravo, o atvyksta į ambasadą balsuoti, tie antplūdžiai didžiuliai. Ambasados apkrautos darbu, o personalas mažas, todėl prašome supratingumo, visiems atvykusiems iki 20 val. bus sudarytos sąlygos balsuoti“, – sakė L. Matjošaitytė.
Balsavimas prezidento rinkimuose ir referendume baigiasi 20 valandą.
Atnaujinta 18:46 val.
Sostinės policija aiškinasi atvejį, ar rinkimuose negalėjo būti balsuota už kitą žmogų.
Vyras atėjęs balsuoti sužinojo, kad jo vardu jau buvo balsuota ir pasirašyta dalyvio sąraše, pranešė policija.
Surinkta medžiaga aiškintis, ar tai negalėjo būti rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto panaudojimas, įvykio aplinkybės tiriamos toliau.
Tačiau ikiteisminių tyrimų dėl galimų rinkimų tvarkos pažeidimų per šiuos rinkimus ir referendumus kol kas nepradėta.
Sekmadienį surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai: Švenčionių rajone dėl girto asmens pasirodymo, o Pakruojo rajone – neblaiviam vyrui melagingai pranešus apie sprogmenį.
Balsavimas rinkimų apylinkėse truks iki 20 valandos. Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai.
Atnaujinta 18:42 val.
Bendras rinkėjų aktyvumas kartu su išankstiniu balsavimu prezidento rinkimuose jau perkopė 50 procentų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami duomenys.
Sekmadienį iki 18 val. savo valią pareiškė 39,68 proc. rinkėjų, kartu su išankstinio balsavimo aktyvumu tai sudaro 50,44 procentų.
Balsavimo apylinkės užsidarys 20 valandą.
2014-aisiais per prezidento rinkimus pirmajame ture aktyvumas siekė 52 procentus.
Prezidento rinkimuose dalyvauja devyni kandidatai – socialdemokratas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, „valstiečių“ kandidatas premjeras Saulius Skvernelis, konservatorių kandidatė parlamentarė Ingrida Šimonytė, Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
Sociologų apklausos rodo, kad nė vienas turbūt nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, todėl po dviejų savaičių turėtų vykti antrasis turas tarp dviejų geriausiai pasirodžiusių kandidatų.
Atnaujinta 18:11 val.
Naujausiais duomenimis, balsavo jau 50,44 procento lietuvių.
Atnaujinta 18:07 val.
Balsavimas prezidento rinkimuose ir referendumuose vyksta ramiai, iki šiol ikiteisminių tyrimų dėl pažeidimų nepradėta, pranešė policija.
Iš viso policija dėl galimų rinkimų tvarkos pažeidimų yra gavusi 44 pranešimus, iš jų 18 gauta išankstinio balsavimo metu.
Pasak policijos, daugiausiai gaunama pranešimų dėl neleistinos agitacijos, galimų papirkimų, įtartinų asmenų ar automobilių prie rinkiminių apylinkių, viešosios tvarkos pažeidimų. Nemaža dalis pranešimų nepasitvirtino.
Sekmadienį iki 17 val. savo valią pareiškė 36,71 proc. rinkėjų, pridėjus išankstinio balsavimo aktyvumą bendras jau siekia 47,46 procento.
Balsavimas rinkimų apylinkėse truks iki 20 valandos. Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai.
Atnaujinta 16:27 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklapyje skaičiuojama, kad iki 16 val. savo balsą atidavė 44,32 procentai rinkėjų.
Atnaujinta 16:00 val.
Dėl didelio aktyvumo per išankstinį balsavimą rinkimų rezultatų šiemet bus sulaukta vėliau nei įprastai, pažymi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.
„Šiais metais rezultatų skaičiavimas užtruks, yra labai daug išankstinio balsavimo vokų. Ir jei iš mažesnių balsavimo apylinkių rezultatus mes gausime anksčiau, tikėtina, iš tų rinkimų apylinkių, kur yra labai daug išankstinio balsavimo vokų, mes sulauksime rezultatų gerokai vėliau“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK vadovė.
Pasak komisijos pirmininkės, iš pradžių bus skaičiuojami urnose rasti biuleteniai, tuomet pereinama prie išankstinio balsavimo vokų – šių biuletenių skaičiavimo procedūra yra sudėtingesnė.
Per šiuos rinkimus ir referendumus pirmą kartą rinkėjai turėjo daugiau laiko balsuoti iš anksto, penkias dienas vietoje dviejų, ir aktyvumas per išankstinį balsavimą siekė 10,75 procentų. Tuo tarpu prieš penkerius metus rinkėjų aktyvumas išankstiniame balsavime buvo 6,02 procentų.
Tuo tarpu aktyvumas sekmadienį, pasak L. Matjošaitytės, mažai skiriasi tiek šiemet, tiek per 2014 ir 2009 metų prezidento rinkimus.
Sekmadienį iki 14 val. rinkimų apylinkėse savo valią pareiškė 26,37 proc. rinkėjų, prieš penkerius metus per pirmąjį prezidento rinkimų turą iki 14 val. savo valią taip pat buvo pareiškę 26,96 proc. rinkėjų.
Tačiau su išankstinio balsavimo rezultatais bendras aktyvumas šiemet šiek tiek didesnis: 37,12 proc. piliečių iki 14 val. buvo pareiškę savo valią, o prieš penkerius metus tuo pat metu – 32,98 procento.
2014-aisiais pirmajame ture aktyvumas siekė 52 procentus.
Prezidento rinkimuose dalyvauja devyni kandidatai – socialdemokratas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, „valstiečių“ kandidatas premjeras Saulius Skvernelis, konservatorių kandidatė parlamentarė Ingrida Šimonytė, Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
Sociologų apklausos rodo, kad nė vienas turbūt nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, todėl po dviejų savaičių turėtų vykti antrasis turas tarp dviejų geriausiai pasirodžiusių kandidatų.
Dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės antroji kadencija baigiasi liepą.
Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo siūloma Konstitucijoje nustatyti 121 vietos parlamentą vietoje dabartinių 141.
Kitame referendume siūloma išplėsti pilietybės institutą taip, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti žmonės, gavę „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.
Atnaujinta 15:35 val.
Pakruojo rajone buvo melagingai pranešta apie sprogmenį rinkimų apylinkėje.
Kaip pranešė policija, 13 val. gautas pranešimas, kad Sosdvario kaime rinkimų apylinkėje padėtas sprogmuo, kuris sprogs po vienos valandos.
Rinkimų apylinkė buvo apžiūrėta, planas „Skydas“ neįvestas, nes asmuo policijai žinomas – tai jau septintas šio asmens melagingas pranešimas šiemet apie galimą sprogmenį.
1972 metais gimęs asmuo sulaikytas, pristatytas į policijos komisariatą.
Policijos pranešimu, be šio incidento, rinkimai ir toliau vyksta ramiai, administracinių teisės pažeidimų protokolų nesurašyta, ikiteisminių tyrimų nepradėta.
Išankstinio balsavimo metu policija gavo 18 pranešimų apie galimus pažeidimus, sekmadienį – 20 pranešimų dėl neleistinos agitacijos ir galimo rinkėjų papirkinėjimo.
Atnaujinta 14:23 val.
Sekmadienį prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose balsavo daugiau nei ketvirtadalis rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Anot VRK, iki 14 val. rinkimų apylinkėse savo valią pareiškė 26,37 proc. rinkėjų.
Pridėjus balsavusiuosius iš anksto, iš viso balsą atidavę yra 37,12 proc. piliečių.
Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai.
Prieš penkerius metus per pirmąjį prezidento rinkimų turą iki 14 val. savo valią taip pat buvo pareiškę 26,96 proc. rinkėjų. Tuomet dar 6,02 proc. rinkėjų buvo balsavę iš anksto. 2014-aisiais pirmajame ture aktyvumas siekė 52 procentus.
Atnaujinta 13:05
Prezidento rinkimus aprašančios tarptautinės naujienų agentūros teigia, kad naują šalies vadovą renkantiems lietuviams labiausiai rūpi socialinės nelygybės ir skurdo problemos.
Agentūra „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad nuomonės apklausose pirmaujantys kandidatai žadėjo didinti valstybės išlaidas socialinėms reikmėms.
„Tai yra opus klausimas daugybei žmonių Lietuvoje: beveik trečdalis šalies gyventojų susiduria su skurdo ar socialinės atskirties rizika“, – rašoma „Reuters“ publikacijoje.
Naujienų agentūra „Agence France Presse“ (AFP) pabrėžia, kad atskirtis Lietuvoje išlieka didelė problema, nepaisant spartaus ekonomikos augimo ir algų kilimo.
„Lietuviai sekmadienį pradėjo balsuoti prezidento rinkimuose: įtemptoje kovoje daugiausia dėmesio skiriama pajamų nelygybės ir skurdo problemoms šioje Baltijos šalyje, galinčioje pasigirti vienu didžiausių ekonomikos augimo rodiklių euro zonoje“, – rašo AFP.
Amerikiečių agentūra „Bloomberg“ teigia, kad nelygybės problemą gerai iliustruoja dar gausiai paplitę lauko tualetai.
„Nors pragyvenimo standartai 2,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje po įstojimo į ES 2004 metais pašoko 50 proc., šimtai tūkstančių žmonių išvyko iš šalies dėl antros pagal dydį nelygybės bloke, o daugiau nei dešimtadalis gyventojų namuose neturi vandentiekio. Taigi, nenuostabu, kad šios Baltijos šalies prezidento rinkimų kampanijoje garsiausiai kalbama apie gyvenimo kokybę“, – rašo „Bloomberg“.
Atnaujinta 12:40 val.
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad laukia rimtos kovos antrajame prezidento rinkimų ture.
„Tikiuosi rimtos kovos antrame ture, ir pasiryžęs tą daryti“, – žurnalistams sekmadienį sakė S. Skvernelis, atidavęs savo balsą Platiniškių rinkimų apylinkėje Vilniaus rajone.
Su sutuoktine Silvija ir vaikais balsuoti atvykęs kandidatas nekomentavo, ar trauksis iš premjero posto, jei į antrąjį turą nepateks – pasak jo, sprendimai bus sulaukus rezultatų.
„Šiandien aš nekalbu apie tai – palaukime rezultatų, tada galėsime svarstyti, kas bus“, – sakė jis.
S. Skvernelis sakė dalyvaujantis abiejuose referendumuose ir ragino žmones tai daryti.
Prezidento rinkimuose be S. Skvernelio dalyvauja aštuoni kandidatai – filosofas Arvydas Juozaitis, socialdemokratas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, konservatorių iškelta Seimo narė Ingrida Šimonytė, Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
Sociologų apklausos rodo, kad nė vienas turbūt nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, todėl po dviejų savaičių turėtų vykti antrasis turas tarp dviejų geriausiai pasirodžiusių kandidatų.
Dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės antroji kadencija baigiasi liepą.
Sekmadienį iki vidurdienio prezidento rinkimų pirmajame ture ir dviejuose referendumuose balsavo 17 proc. rinkėjų.
Atnaujinta 12:17 val.
Sekmadienį iki vidurdienio prezidento rinkimų pirmajame ture ir dviejuose referendumuose balsavo 16,96 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Pridėjus balsavusiuosius iš anksto, savo valią jau yra pareiškę 27,71 proc. piliečių.
Rinkėjų sąraše iš viso yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai.
2014-aisiais pirmajame ture rinkėjų aktyvumas iš viso siekė 52 procentus.
Atnaujinta 12:15 val.
Per išankstinį balsavimą prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose nuo pirmadienio iki šeštadienio nefiksuota nė vieno šiurkštaus pažeidimo, pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.
„Balsavimo iš anksto metu Vyriausioji rinkimų komisija nefiksavo šiurkščių rinkimų įstatymo pažeidimų“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė ji.
VRK vadovės teigimu, šeštadienį sulaukta poros dešimčių pranešimų apie galimus agitacijos pažeidimus. Mat šeštadienio naktį įsigaliojo agitacijos draudimas, jis truks iki sekmadienio 20 val., kol vyks balsavimas apylinkėse.
„Ten, kur buvo nustatyta, kad gali būti pažeidimas, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose pasidalytos agitacinio turinio žinutės, buvo susisiekta su potencialiais pažeidėjais ir jie atitinkamai tokią agitaciją pašalino“, – sakė L. Matjošaitytė.
Policijos departamentas VRK informavo, kad kol kas nepradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas, susijęs su rinkimų ar referendumų tvarkos pažeidimais.
Per išankstinį balsavimą policija gavo 18 pranešimų apie galimus pažeidimus, tačiau nesurašyta net administracinių nusižengimų protokolų.
Atnaujinta 12:02 val.
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigia, kad Lietuvai šiuo atveju reikia kitokio prezidento nei kadenciją baigianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Klaipėdoje sekmadienį balsavęs politikas sako, kad naujajam šalies vadovui reikės sutaikyti politinę bendruomenę.
„Čia kaip tik reikalingas kitoks požiūris nei D. Grybauskaitės, kuri, atvirkščiai, įpildavo žibalo (...). Prezidentas turi ieškoti santarvės politinėje bendruomenėje ir visoje valstybėje, tai gal kaip tik reikalingas kitoks prezidentas“, – BNS sakė E. Gentvilas.
Atnaujinta 11:48 val.
Sekmadienį rinkimuose balsavęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikisi apie 60 proc. rinkėjų aktyvumo.
„Manau, kad aktyvūs (rinkėjai – BNS), aš tikiuosi kokių 61-62 procentų“, – žurnalistams sakė Seimo pirmininkas.
Per praėjusių prezidento rinkimų pirmąjį turą balsavo 52 proc. rinkėjų.
V. Pranckietis taip pat sakė, kad ragins „valstiečius“ tęsti darbą valdžioje, nepriklausomai nuo to, kokie bus pirmojo turo rezultatai.
Prezidento rinkimuose dalyvauja devyni kandidatai.
Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo siūloma Konstitucijoje nustatyti 121 vietos parlamentą vietoje dabartinių 141.
Kitame referendume siūloma išplėsti pilietybės institutą taip, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti žmonės, gavę „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.
Atnaujinta 11:45 val.
Kandidatas į prezidentus europarlamentaras Valentinas Mazuronis sako, kad Lietuva išrinkus naują šalies vadovą keisis.
„Tikiu, kad po šitų rinkimų Lietuva pasikeis. Eis laisvesniu keliu, Lietuvos valstybę stiprinančiu turtingesniu mums visiems keliu“, – žurnalistams teigė kartu su žmona Vilniuje sekmadienį balsavęs europarlamentaras.
V. Mazuronis balsavo abiejuose referendumuose.
„Jeigu valstybės vardu yra paskelbtas referendumas, tai politikui (...) nedera rodyti nepagarbos paskelbtam referendumui ir reikia balsuoti“, – teigė V. Mazuronis.
Iš viso prezidento rinkimuose varžosi devyni kandidatai.
Atnaujinta 11:41 val.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad naujajam šalies vadovui reikės spręsti socialines problemas, o vykdant užsienio politiką siekti Lietuvos saugumo.
„Vidaus politikoje socialiniai klausimai – neišspręstos problemos, kurias mes turime (...). O užsienio politikoje pirmas dalykas yra valstybės saugumas ir stabilumas“, – žurnalistams sakė V. Adamkus.
Jis teigė, kad prezidentui reikia būti sąžiningam, įgyvendinti pažadus, turėti viziją ir įsipareigoti žmonėms.
Dvi kadencijas šaliai vadovavęs V. Adamkus tvirtino lengvai apsisprendęs, už ką balsuoti, nes žino savo favorito „patirtį, jo žinias, jo įsipareigojimus valstybei ir Lietuvos žmonėms“.
„Man pasirinkimas buvo labai lengvas“, – tvirtino jis.
Prezidento rinkimuose dalyvauja devyni kandidatai. Jei nė vienas nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, po dviejų savaičių turėtų vykti antrasis turas tarp dviejų geriausiai pasirodžiusių kandidatų.
Per balsavimą iš anksto ir sekmadienį iki 11 val. savo valią jau išreiškė 22,23 proc. rinkėjų.
Atnaujinta 11:10 val.
Balsą Klaipėdoje sekmadienio rytą atidavęs kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis rinkimų patirtį palygino su 1976 metų Monrealio olimpinėmis žaidynėmis, kai plaukimo rungtyje iškovojo bronzos medalį.
„Ėjau balsuoti su labai šviesiom mintim. Yra toks jausmas, kad darbas padarytas ir netgi kai klausia manęs, kiek jaudinuosi – jokio jaudulio. Atsimenu olimpinio baseino patirtį, kai laimėjau medalį, galėjau apsisukti iš naujo ir plaukti. Energijos visame organizme pilna“, – žurnalistams sakė A. Juozaitis.
Rinkimų dieną A. Juozaitis nepraleido progos dar kartą įgelti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai LRT – visuomeninį transliuotoją kandidatas kaltino „komunistine propaganda“ dėl pastabų apie Vokietijos partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), su kuria jis palaiko ryšius.
Jo pasisakymo įrašą paskelbė portalas „Atvira Klaipėda“.
Rezultatų lauks „su neišpasakytai geromis nuotaikomis“
Prezidento rinkimų rezultatų į šį postą kandidatuojantis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis sako lauksiantis su „neišpasakytai geromis nuotaikomis“.
„Rezultatų lauksiu labai neišpasakytai geromis nuotaikomis. Atvykau kovo 29 dieną, įvykdžiau visus reikalavimus, ir per mėnesį turėjau tiek daug susitikimų, tiek daug įspūdžių, tiek daug patirties, vyko puikios diskusijos su žmonėmis apie programą“, – sekmadienį atidavęs savo balsą apylinkėje sostinės senamiestyje žurnalistams sakė V. P. Andriukaitis.
Su sutuoktine balsuoti atvykęs V. P. Andriukaitis balsavo tik prezidento rinkimuose, referendumų biuletenių neėmė.
Atnaujinta 10:34 val.
Balsavimo dieną prezidento rinkimų pirmajame ture piliečiai kol kas balsuoja truputį vangiau nei prieš penkerius metus, nors aktyvumas balsuojant iš anksto buvo rekordiškai didelis.
Sekmadienį prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose iki 10 valandos balsavo 6,36 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Pridėjus balsavusiuosius iš anksto, savo valią jau yra pareiškę 17,11 proc. piliečių.
Rinkėjų sąraše iš viso yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai.
Prieš penkerius metus per pirmąjį prezidento rinkimų turą iki 10 val. savo valią buvo pareiškę 7,39 proc. rinkėjų. Tuomet dar 6,02 proc. rinkėjų buvo balsavę iš anksto. 2014-aisiais pirmajame ture aktyvumas siekė 52 procentus.
Atnaujinta 09:15 val.
Konservatorių iškelta kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė rinkimų dieną pripažįsta jaučianti jaudulį, tačiau sako, kad patirtis ją yra užgrūdinusi.
„Būčiau labai keistas žmogus, jeigu nejausčiau, nes tai yra ne kasdienė diena mano gyvenime. Jaudulį jaučiu, bet esu daug ko mačiusi ir nemanau, kad gali būti tokios situacijos, su kuriomis negalėčiau susidoroti“, – žurnalistams Vilniuje sakė I. Šimonytė, balsavusi Antakalnyje.
Ji tvirtino per rinkimų kampaniją pavargusi, tačiau sakė suprantanti, jog tai tik vieno politinio etapo pabaiga.
Pasak kandidatės, prezidentui reikės gebėjimo priimti sprendimus, ieškoti kompromiso tarp skirtingų nuomonių ir deramai atstovauti Lietuvai tarptautinėje erdvėje.
I. Šimonytė nesiėmė prognozuoti balsavimo rezultatų: „Labai greitai pamatysite“.
Atnaujinta 09:13 val.
Per šešias dienas išankstinio balsavimo dienas prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose savo valią pareiškė 260 tūkst. 529 arba 10,75 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Sekmadienį rinkimų apylinkėse nuo 7 val. iki 8 val. balsavo dar 0,77 proc. rinkėjų, tad iš viso prezidento rinkimuose ir referendumuose jau dalyvavo 11,52 proc. rinkėjų.
Rinkėjų sąraše iš viso yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai.
Per praėjusius prezidento rinkimus iš anksto, namuose ir specialiuose punktuose iš viso balsavo 6,02 proc. rinkėjų. Tačiau tuomet balsavimas ne rinkimų apylinkėse vyko keturias dienas, šiemet – šešias.
Šiemet pirmą kartą balsavimas iš anksto Lietuvos savivaldybėse truko penkias dienas, taip pat balsuota specialiuose punktuose – ligoninėse, kalėjimuose ir pan. Šeštadienį dar vyko balsavimas namuose.
Rinkimuose dėl prezidento posto varžosi devyni kandidatai: socialdemokratas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis, „valstiečių“ kandidatas premjeras Saulius Skvernelis, konservatorių kandidatė parlamentarė Ingrida Šimonytė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.
Šiemetiniuose rinkimuose dalyvauja daugiau kandidatų – per 2014 metų rinkimus prezidento posto siekė septyni politikai. Tiek prieš penkerius metus, tiek šiemet tarp visų kandidatų yra vienintelė moteris.
Į antrąjį rinkimų ratą išeis du daugiausiai balsų surinkę kandidatai, jei vienas kandidatas per pirmąjį turą surinks daugiau nei 50 proc. balsų – antrojo turo nebus.
Taip yra buvę du kartus: 1993 metais, kai dėl prezidento posto kovojo Algirdas Brazauskas ir Stasys Lozoraitis, rinkimus tuomet laimėjo A. Brazauskas surinkęs 60,1 proc. balsų ir 2009 metais, kai dėl prezidento posto kovėsi Dalia Grybauskaitė ir Algirdas Butkevičius, Valentinas Mazuronis, Valdemaras Tomaševskis, Kazimira Prunskienė, Loreta Graužinienė ir Česlovas Jezerskas. 2009 metais laimėjo D. Grybauskaitė surinkusi 68,2 proc balsų. Artimiausias jos konkurentas Algirdas Butkevičius gavo 11, 2 proc. balsų.
Lietuvos prezidento kadencija – penkeri metai.
Greta prezidento rinkimų sekmadienį vyksta ir du referendumai: dėl dvigubos pilietybės ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.
Norint, kad referendumai įvyktų, reikia, kad kiekviename iš jų dalyvautų daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Šiuo metu tai 1 229 165 žmonės.
Norintys dalyvauti abiejuose arba viename referendume eidami į rinkimines apylinkes kartu su prezidento rinkimų biuleteniu turi pasiimti ir biuletenį, kuris leidžia balsuoti referendume.
Nenorintys dalyvauti referendume referendumo balsavimo biuletenių gali neimti, paimti tik vieną – prezidento rinkimų biuletenį. Jei biuletenį paėmėte, bet nenorite balsuoti referendume, galite jo nedėti į balsavimo voką. Balsavimo aktyvumas skaičiuojamas nuo rastų biuletenių balsadėžėje.
Pirmasis prezidento rinkimų turas ir du referendumai vyksta gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo, jis bus rengiamas kartu su rinkimais į Europos Parlamentą – gegužės 26 d.
