Patys neįgalieji šį klausimą itin aštriai pradėjo kelti po 2016 m. Seimo rinkimų. Dviejų judėjimo negalią turinčių žmonių ieškinys, palaikomas Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF), dėl tinkamų sąlygų balsuoti nesudarymo 2018 m. pasiekė teismą ir buvo patenkintas. Tada tiek įvairių grandžių politikai, tiek rinkimų organizatoriai pagaliau pripažino, kad problema iš tikrųjų egzistuoja ir kad ją reikia spręsti iš esmės.
Apie 2019 m. vyksiančių rinkimų prieinamumą neįgaliesiems pradėta kalbėti dar praėjusių metų viduryje. Vyko susitikimai, diskusijos tiek Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK), tiek, dalyvaujant šios komisijos atstovams, Neįgaliųjų reikalų taryboje. Paaiškėjo, kad balsuojant mažesnių ar didesnių sunkumų kyla visų negalių žmonėms.
Apie tai, kad 2019 m. vyksiantys rinkimai turi būti visiškai prieinami įvairių negalių žmonėms, kalbėjo ir Teisingumo ministerija, o LNF su Lietuvos savivaldybių asociacija pasirašė memorandumą, kad neįgaliems rinkėjams būtų prieinama ne mažiau nei 50 proc. visų rinkimų apylinkių. Prieš mėnesį pranešta, kad gegužę vyksiančiuose Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose pirmą kartą regėjimo negalią turintiems asmenims bus atspausdintos specialios įmautės su Brailio raštu, kurias naudodami jie galės balsuoti visiškai savarankiškai. Taip pat visose rinkimų apylinkėse silpnaregiai galės naudotis didinamaisiais stiklais, leisiančiais geriau perskaityti balsavimo biuletenį. VRK pranešime taip pat sakoma, kad šios įstaigos užsakymu rengiamuose debatuose LRT, kitose VRK finansuojamose diskusijų laidose verčiama į gestų kalbą, pagrindinė informacija apie rinkimus spausdinama Brailio raštu, leidžiami rinkimų leidiniai supaprastinta, aiškesne kalba specialiųjų poreikių turintiems rinkėjams.
Pirmą kartą – specialios įmautės
Rinkimų įstatymas numato keletą balsavimo būdų: išankstinį balsavimą savivaldybėse, balsavimą namuose, specialiuosiuose balsavimo punktuose ar rinkimų apylinkėse. Vis dėlto nė vienas balsavimo būdas, aklųjų teigimu, neužtikrina visiško jų savarankiškumo ir balsavimo slaptumo. Kad ir kurį būdą rinktųsi, neregys savarankiškai negali užpildyti balsavimo biuletenio ir slaptai pareikšti savo valios. Gegužės 12 d. vyksiančiuose Prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose tai jau bus galima padaryti. Pirmą kartą Lietuvos rinkimų istorijoje aklieji galės balsuoti savarankiškai ir visiškai slaptai.
„Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų medžiagą Brailio raštu leidžia daugiau nei 10 metų, – sako VRK Mokymų ir komunikacijos skyriaus vedėja Kristina Ivanauskaitė-Pettinari, – tačiau akivaizdžiai matome, kad šito nepakanka. Balsavimo biuleteniams taikomi griežti saugumo reikalavimai, todėl juos atspausdinti Brailio raštu nėra galimybės. Domėjomės, kaip ši problema sprendžiama kitose šalyse, konsultavomės su neregių atstovais. Daugelyje šalių naudojamos specialios įmautės ar trafaretai su užrašais Brailio raštu ir atitinkamose vietose iškirptais langeliais. Mes irgi pasirinkome šį kelią. Neregys, atėjęs į balsavimo apylinkę, kartu su biuleteniu gaus specialią įmautę, joje bus tiek langelių, kiek jų yra ir biuletenyje: prezidento – 9, referendumų – po 2. Neregys, įdėjęs biuletenį į įmautę, galės balsuoti visiškai savarankiškai. Prezidento rinkimų biuletenyje prie kiekvieno langelio Brailio ir reginčiųjų raštu užrašyta kandidato pavardė. Kaip ir regintiems žmonėms, reikės tik pažymėti pasirinktą langelį.“
Pasak K. Ivanauskaitės-Pettinari, kandidatų į prezidentus sąrašą ir kitą su rinkimais susijusią informaciją aklieji, jau prieš ateidami balsuoti, gali perskaityti Brailio raštu. Balsuoti referendumuose dar paprasčiau, čia bus tik du langeliai – „taip“ ir „ne“. Tekstas prie langelių taip pat užrašytas Brailio ir reginčiųjų raštu. Kad ant įmautės neliktų rašiklio ar kitokių žymių, už kurį kandidatą žmogus balsavo, įmautė jam bus atiduodama, o kiekvienam naujam balsuotojui duodama nepanaudota. „Taip bus užtikrinamas visiškas balsavimo slaptumas“, – pabrėžia pašnekovė.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas, komentuodamas VRK sprendimą, sakė: „Reikia dėkoti, kad VRK rodo iniciatyvą, ieško galimybių. Bet jeigu kalbame apie visišką rinkimų prieinamumą žmonėms, turintiems regos negalią, turi būti sukurta galimybė balsuoti elektroniniu būdu. Visi kiti būdai turi savų minusų. Kai kurie neregiai į rinkimų apylinkę tą dieną gali tiesiog neturėti su kuo ateiti, o balsuodami namuose jie nebus visiškai savarankiški.“
Rinkimų apylinkės atsiveria neįgaliesiems
VRK duomenimis, šiuo metu žmonėms, turintiems negalią, iš 1972 pritaikyta 1344 rinkimų apylinkių – tai sudaro apie 69 proc. Skelbiama, kad devyniose savivaldybėse negalią turintiems žmonėms pritaikytos visos rinkimų apylinkės, likusiose pritaikymas svyruoja nuo 30 iki 49 proc.
K. Ivanauskaitė-Pettinari primena, kad VRK sudaro galimybę žmonėms balsuoti nebūtinai savo rinkimų apylinkėje. Tai svarbu žinoti ne tik neįgaliesiems, bet ir jauniems tėveliams, dėl laiptelių ar kitų kliūčių negalintiems patekti į rinkimų patalpas su vežimėliais. „Per savivaldos ir Seimo rinkimus galima balsuoti rinkėjo savivaldybės arba jo apygardos teritorijoje esančioje rinkimų apylinkėje. Kitais atvejais – bet kurioje apylinkėje, kurioje rinkėjui patogu. Nepatogumas tik toks, kad žmogui, balsuojančiam ne savo apylinkėje, gali tekti keliolika minučių palaukti, kol rinkimų komisijos nariai patikrins, ar jis nebalsavo savo apylinkėje“, – sako K. Ivanauskaitė-Pettinari.
Kad 2019 metais vykstantys rinkimai geriau prieinami neįgaliesiems, pripažįsta ir LNF komunikacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė. Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad rinkimų prieinamumas neįgaliesiems prioritetu tapo tik po to, kai 2018 m. pavasarį LNF su dviem neįgaliais žmonėmis laimėjo teismo bylą prieš VRK ir dvi savivaldybes.
S. Aginskaitei kelia abejonių VRK pateikiami neįgaliesiems pritaikytų rinkimų apylinkių skaičiai. „Negalime pasakyti apie visą Lietuvą, bet domėjomės, kaip apylinkės pritaikomos Vilniaus savivaldybėje. Tyrimas parodė, kad apie dešimtadalis iš neva pritaikytų apylinkių iš tikrųjų nėra pritaikytos. Tai rodo, kad pritaikytojai dažnai nesupranta, kas yra patalpų prieinamumas, neišmano reikalavimų. Galimybė patekti į pastatą yra, bet per siauros durys jo viduje, nepritaikytos balsavimo kabinos, tualetai. VRK, savivaldybių pateikiami duomenys nėra tikslūs, nes remiasi ne pačių neįgaliųjų, bet įstaigų atstovų vertinimu“, – teigia LNF atstovė.
S. Aginskaitės nuomone, neįgaliesiems gali būti pritaikyta kiek daugiau nei pusė visų rinkimų apylinkių. „Dėmesio neįgaliesiems per šiuos rinkimus daug daugiau, bet nėra taip, kad pritaikyta du trečdaliai apylinkių“, – apibendrina pašnekovė.
Lyginant su ankstesniais rinkimais, profesionaliau rengiama, geriau atskiroms gyventojų grupėms pritaikoma ir informacinė medžiaga. Anot LNF projektų vadovės Klementinos Gečaitės, informacinis leidinys lengvai suprantama kalba prieš rinkimus buvo leidžiamas ir anksčiau, bet tai daryta labai nekokybiškai, nepaisant tokiems leidiniams taikomų reikalavimų. Šiais metais ir čia galima matyti gerokai daugiau pažangos, tačiau leidinio apimtis turėtų būti didesnė ir geresnė jo sklaida. K. Gečaitė primena, kad informacija lengvai suprantama kalba reikalinga ne tik turintiems intelekto, bet ir klausos negalią, dažnai – vyresnio amžiaus žmonėms, migrantams, kurių lietuvių kalba nėra gimtoji.
Geriau nei gimtadienis
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė irgi pritaria, kad šiais metais vykstantys rinkimai neįgaliesiems daug atviresni nei ankstesnieji. Kaip ir S. Aginskaitė, ji abejoja oficialiai pateikiamais duomenimis apie rinkimų apylinkių prieinamumą.
„Kartu su LNF atliekame tyrimą, kaip rinkimų apylinkės pritaikomos negalią turintiems rinkėjams, – sako G. Žemaitaitytė. – Negaliu kalbėti už visą Lietuvą, bet tikrai yra apylinkių, kurios laikomos pritaikytomis, bet iš tikrųjų taip nėra. Daugelio blogybių ar nesusipratimų būtų galima išvengti, jeigu būtų tariamasi ir konsultuojamasi su pačiais neįgaliaisiais.“
G. Žemaitaitytės teigimu, yra ir gražių bendradarbiavimo pavyzdžių. Štai keliose vietose per savivaldybių tarybų pirmojo turo rinkimus patalpos neįgaliesiems buvo pritaikytos, bet į jas vežimėliu judantis žmogus patekti galėjo ne per paradinį įėjimą. Jokių nuorodų ar ženklų, kad neįgalieji turėtų naudotis kitu įėjimu, nebuvo. Paaiškinus problemą per antrąjį rinkimų turą visos reikalingos nuorodos jau atsirado.
Kodėl neįgalūs žmonės nori balsuoti kartu su visais? G. Žemaitaitytė pasakoja istoriją, kurioje pačiai teko dalyvauti. Iš anksto balsuodama šių metų savivaldybių tarybų rinkimuose, ji į Vilniaus miesto savivaldybę kartu vykti pakvietė cerebriniu paralyžiumi sergančią, sunkiai judančią pažįstamą moterį. „Kelionė buvo nelengva, balsavimo procedūra pareikalavo daug jėgų, – pasakoja pašnekovė. – Jau po visko paklausiau, ar ji labai pavargo, gal vis dėlto nereikėjo važiuoti. Spėkite, ką ji atsakė: „Jaučiuosi geriau nei per savo gimtadienį!“
Straipsnio autorius: Daumantas Valenta
Siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių poreikį ir galimybes gyventi įprastą gyvenimą.
Siekiama atkreipti dėmesį į visų žmonių poreikį gyventi savo būste.
Šią dieną buvo priimta JT Neįgaliųjų teisių konvencija.
