„Lietuva kaip veidrodis atspindi mus pačius. Jame aš matau labai daug pasiaukojimo ir žmonių, kuriems rūpi. Mūsų valstybės brandą rodo tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Lietuvos vardas šiandien tariamas su pagarba ir pasitikėjimu. Mūsų balsas turi svorį Europos Sąjungoje ir NATO, lietuviškos idėjos prisideda prie taikesnio ir modernesnio pasaulio kūrimo. Kad į išsilaisvinusią savarankišką valstybę taip žiūrėtų pasaulis, kaip žiūri dabar į mus, – reikšmingas pasiekimas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Lietuvai svarbiausia – stuburas
Šalies vadovės teigimu, tarptautinė tvarka keičiasi, todėl Lietuva turi išlaikyti vertybinį stuburą, nes tai „visada atsipirks labiau nei mėginimas kam nors įtikti“.
„Pasaulis jau žino – Lietuvos nepastumdysi“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Prezidentė skyrė kritikos nebrandiems politiniams sprendimams ir pareiškimams dėl bendradarbiavimo su priešiškomis valstybėmis, nes tai „gali tapti šliaužiančiomis grėsmėmis, kurios pavers mus įkaitais“. D. Grybauskaitė Lietuvą ragino toliau besąlygiškai palaikyti Ukrainą ir jos žmones bei smerkti agresorių.
Kalbėdama apie energetiką, prezidentė džiaugėsi Lietuvos nuopelnais per dešimtmetį – susitarimu dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais, SGD terminalu.
Kritika populizmui ir draudimams
Šalies vadovės rūpesčio sulaukė užsienio investicijos, mat naujausi tyrimai rodo, kad per pastaruosius dvejus metus „smarkiai krito investuotojų pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika“.
„Neigiamai jų nuotaikai didžiausią įtaką turėjo kontraversiški valdžios sprendimai ir pareiškimai. Draudimai ir apokaliptiniai scenarijai, kurpiami dalies valdančiųjų, kelia nerimą ne tik užsienio investuotojams. Tai pasmerkia šalį nesibaigiančiam eksperimentavimui vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Ji valdančiuosius ragino žmonėms suteikti daugiau aiškumo, stabilumo, neištempti reformų per ketvirtį amžiaus ir nerizikuoti šalies ateitimi.
D. Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad 64 proc. žmonių vis dar yra nepatenkinti, kaip veikia demokratija, nepasitiki partijomis, Seimu ir Vyriausybe.
„Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į destrukciją“, – sakė šalies vadovė.
Ji akcentavo, kad konstruktyvus darbas tampa neįmanomas, kai politika susmulkėja iki primityvaus kritikų persekiojimo, kai politinę kultūrą pakeičia raumenų demonstravimas, kai žmonės ignoruojami, o oponentai šantažuojami. Taip, anot prezidentės, aukščiausiu lygiu demonstruojama nepagarba žmogui, jo teisėms ir laisvėms neprideda pasitikėjimo nei valstybe, nei demokratija.
„Rietenos ir politinis chamizmas negali tapti lietuviško parlamentarizmo tradicija, kurioje nelieka vietos rimtai diskusijai ir gilesnei problemos analizei. Seimo narių skaičius Parlamento darbo kokybės nepakeis. Tik keisdamiesi ir tobulėdami patys, galime kur kas daugiau pasiekti Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje“, – sakė prezidentė.
Vis tik pastebi, kad išbandymą savivaldos rinkimais atlaikiusios tradicinės partijos teikia vilties, kad partinė sistema stabilizuojasi – apsivalė, įsileido naujų žmonių ir stosis ant kojų.
„Išsirinkome naują Prezidentą ir europarlamentarus, dar kartą pasitikrindami savo vertybinį stuburą ir laisvės indeksą. Išmokome galvoti savo galva, mūsų pasirinkimus vis mažiau lemia oligarchinės įtakos ar pigūs populistiniai pažadai. Nors kai kurių politikų svajonė – tylintis ir su viskuo sutinkantis, „dyrpt“ netrukdantis prezidentas, žmonės nori jų interesus, konstitucines ir žmogiškąsias vertybes ginančio vadovo. Tikiuosi, kad naujasis Prezidentas pateisins Lietuvos žmonių lūkesčius“, – vylėsi D. Grybauskaitė.
Pasikėsinimas į Konstituciją
Savo kalboje D. Grybauskaitė išskyrė, jos teigimu, labiau nei kovą su korupcija populiarėjančią kovą su Konstitucija.
„Išgyvenome beprecedentį pasikėsinimą į Konstitucijos I skirsnį, kuris saugo pamatines konstitucines valstybei ir tautai vertybes – kalbą, suverenitetą, teritorijos vientisumą. Užmojų perrašyti Konstituciją ar paminti joje įtvirtintas vertybes taip, kad atitiktų vienos konkrečios grupelės pageidavimus, buvo daug – nuo neribotų statybų miškuose, nomenklatūrinių privilegijų, žodžio laisvės varžymo iki mėginimų keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką ar nuleisti referendumams galiojančią kartelę“, – vardino D. Grybauskaitė.
Ji taip pat aptarė ir atsinaujinantį potraukį kontroliuoti žiniasklaidą.
„Per pastaruosius trejus metus – 10 pasiūlymų, apribojančių žurnalistų darbą. Nuo kritikos bandyta apsisaugoti antikonstituciniais pasikėsinimais politizuoti net ir LRT – nepriklausomą visuomeninį transliuotoją. Žodžio laisvė yra LAISVĖ. Todėl tai – nacionalinio saugumo klausimas“, – teigė šalies vadovė.
Prezidentės teigimu, kritikai nepakanti valdžia apynasrį mielai užmautų ne tik žiniasklaidai, bet ir tvirtas nuostatas turintiems kūrėjams, kurių tiesus ir įtaigus kalbėjimas uždega tautos dvasią, skatina kritiškai mąstyti, didina tarpusavio pasitikėjimą.
„Brangūs Lietuvos žmonės, būtent Jūsų pasitikėjimas stiprino mane visus dešimt metų. Tikėdama Lietuva ir Jumis ieškojau valstybei būtinų sprendimų. Dėkoju visiems, kurie tapote bendražygiais ir bendraminčiais. Dėkoju ir tiems, kurie išsakėte kritines pastabas. Visi padėjote ir mokėte kiekvieną dieną. Man buvo didelis iššūkis ir garbė tarnauti Lietuvos valstybei ir jos žmonėms. Visiems dėkoju“, – tokiais žodžiais savo metinį pranešimą baigė D. Grybauskaitė.
Svarbiausi darbai per dešimtmetį
Prezidentūrai skaičiuojant D. Grybauskaitės per dešimtmetį nuveiktus darbus, išskiriama, kad šalies vadovė inicijavo 136 įstatymus (iš kurių 121 priimtas), paskyrė 239 naujus teisėjus, o 246 atleido (22 už vardo pažeminimą), įteikė 2370 valstybės apdovanojimus, 2583 Lietuvos pilietybes asmenims ir malonę 127 nuteistiesiems.
Vieni svarbiausių D. Grybauskaitės darbų – įvesta baudžiamoji atsakomybė už rinkėjų papirkinėjimą, draudimas juridiniams asmenims remti partijas, užtikrinta žurnalistų informacijos šaltinių apsauga, nustatytos svarbių institucijų vadovų kadencijos ir rotacija, grąžintas draudimas politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones.
Prezidentaujant D. Grybauskaitei, Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m., ESBO ir Demokratijų Bendrijai, išlaikė griežtą poziciją Rusijos agresijos atžvilgiu, stiprino ryšius su Vokietija ir Prancūzija. Prezidentė per dešimt metų 251 kartą leidosi į vizitus į užsienį
Taip pat Lietuvoje sustiprintos ginkluotosios pajėgos, modernizuota kariuomenė, užtikrintas JAV įsipareigojimas Lietuvos gynybai bei mūsų įsipareigojimai NATO dėl valstybės gynybos finansavimo.
Energetikos sektoriuje atsikratyta priklausomybė nuo vienintelio dujų tiekėjo „Gazprom“, atsirado konkurencija dujų rinkoje, neleista politizuoti elektros ir šilumos kainų, o sinchronizacija su Vakarais tapo ir ES prioritetu.
Per dešimt metų valdžioje D. Grybauskaitė inicijavo tris nacionalines kampanijas „Už saugią Lietuvą“, „Knygų Kalėdas“ ir „Vasario 16-ąją švęskime išradingai“.
Vienu reikšmingiausiu akcentu savo vadovavime D. Grybauskaitė išskiria pradėtą vaikų globos sistemos pertvarką, kuri leido nuo 2014 metų globos įstaigose gyvenančių vaikų skaičių sumažinti 33 proc. Taip pat daug dėmesio skirta vaikų dienos centrų kūrimui ir plėtrai, pradėtos patyčių prevencijos programos mokyklose, įteisinta profesionalių budinčių globėjų veikla.
Vadovaujant D. Grybauskaitei, įteisintos pataisos, leidžiančios Lietuvos pilietybę skirti itin valstybei nusipelniusiems asmenims, pradėta profesinio mokymo sistemos pertvarka, o kultūra įtvirtinta strategine valstybės raidos sritimi.
D. Grybauskaitė savo antrąją kadenciją pabaigs šių metų liepos 12 dieną, kai bus inauguruotas Gitanas Nausėda.
