Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad pertvarkomos jų laboratorijos ir jau šios savaitės pabaigoje jie prisijungs prie Lietuvos gyventojų testavimo dėl Covid-19.
„Mes dabar pertvarkome savo mokslinę laboratoriją, nutraukiam planinius mokslinius tyrimus ir pereiname į diagnostinį testavimą.
Planuojame pradėti priiminėti mėginius šios savaitės pabaigoje – šeštadienį, sekmadienį arba pirmadienį vėliausiai. Laboratorijos jau bus paruoštos“, – sakė direktorius ir mokslininkas G. Valinčius.
„Faktiškai, limitas – tai laboratorijų pajėgumas“
Pasak Gyvybės mokslų centro vadovo, Lietuvoje trūksta laboratorijų pajėgumų.
„Mes vakar derinome su Sveikatos apsaugos ministerija ir išsiuntėme jiems reagentų, apsaugos priemonių ir kitų priemonių sąrašą, kiek mums reikia.
Laukiama operacijų vadovų sprendimo dėl tų resursų. Informacijos, kad valstybės mastu trūksta reagentų – aš neturiu tokios informacijos. Vakar iš ministerijos nebuvo jokios abejonės, kad jie neturėtų.
Faktiškai, limitas – tai laboratorijų pajėgumas. Tai yra paroje fiksuotas valandų ir darbuotojų skaičius, darbuotojai turėtų būti kvalifikuoti“, – sakė G. Valinčius.
Parengė naują grupinio testavimo metodiką
Gyvybės mokslų centro specialistai parengė naują grupinio testavimo metodiką, padarė medicininį tyrimą. Pasak direktoriaus, laboratorinis darbas jau įveiktas, dabar siūlys rekomendacijas diegti šią grupinio testavimo metodiką į testavimo centrus.
Pasak jo, ketvirtadienį diagnostikos laboratorijų vadovams bus pristatoma nauja grupinio testavimo metodiką, kurią parengė Gyvybės mokslų centras ir artimiausiu metu galėtų pradėti taikyti.
„Paruošėme sutelktinio arba grupinio testavimo protokolą, kurį kaip tik rytoj pristatome diagnostikos laboratorijų vadovams arba jų įgaliotiems asmenims. Tai Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamas informacinis renginys, kurio metu mūsų specialistai supažindins su šia metodika.
Grupinis testavimas leis sumažinti kaštus valstybei. Pavyzdžiui, dabar per dieną padaroma apie 15 tūkst. testų, tai imkime vidurkį – apie 20 eurų vienas testas – tai 300 tūkst. eurų per dieną.
Per dešimt dienų – 3 milijonai, o per mėnesį – apie 9 milijonai skiriama reagentams. Iš tų 9 milijonų, mes tikimės, kad valstybei galėtume sutaupyti apie 6-7 milijonus eurų.
Dabar daugiau tokie testavimai bus orientuoti į medicinos darbuotojus. Šio testo galimybė sutaupyti lėšas labai priklauso nuo prevalencijos – nuo dalies teigiamų visoje testuojamoje dalyje. Šis testas labai gerai veikia, kai yra 1 ar 2 iš 100 žmonių. Medikų ar slaugos darbuotojų tarpe tai labai gerai veikia. Bet jis gali būti taikomas ir bendrai populiacijai, visiems gyventojams“, – paaiškino G. Valinčius.
Kaip veikia šis naujas testavimo būdas?
Direktorius G. Valinčius paaiškino, kaip veiktų šis naujas testavimo būdas.
„Gauname 100 mėginių ir, sakykime, kad teigiamų yra 5 mėginiai – tai yra 5 proc. Dabar visi tie 100 mėginių yra dedami atskirai į mėginėlius ir testuojami. Mes siūlome tuos 100 mėginių sugrupuoti po 5 į 20 grupių.
Juos visus sudėsime į vieną indelį ir sumaišysime. Padarę testą ir pamatę, kad jie neigiami, tai galėsime pasakyti, kad visi 5 jie neigiami, nes juos sumaišėme ir virusinė medžiaga pasiskirstė. Padarėme vieną matavimą vietoje 5. Jei sumaišę 5 randame tą signalą, kad virusas yra – tuomet dar kartą imame tuos 5 mėginius, negrupuojame ir padarome kiekvieną atskirai. Tuomet randame tą teigiamą.
Taip grupuojant mėginius vietoje 100 matavimų, mes galime rasti tuos 5 teigiamus atlikdami tik 20 matavimų. Apsidraudimui, galbūt atliksime 25 matavimus“, – paaiškino G. Valinčius.
Poderskio kirtis laboratorijai: baigėsi terpės, testavimo nauda dėl Covid-19 abejotina
Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis viešai pareiškė, kad Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija (NVSLP) išnaudojo Covid-19 tyrimams skirtas terpes, tad ir testavimo dėl Covid-19 nauda gali darytis abejotina. Visgi laboratorijos atstovė tikina – trūkumas gali būti ne terpių, o mėgintuvėlių.
Kaip viešai rašė P. Poderskis, dabartiniai veiksmai rodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimai primena sausio pradžią.
„Pradėkime nuo paprasto dalyko: virusas pas mus viduje nesigamina. T. y. nėra žmonių, kurie valgo skujuočius iš kurių perduoda paskui virusą kitiems. Taigi, visi viruso atvejai prasideda nuo to, kad juos atveža, o tada jie išplinta populiacijoje. Labai paprasta ir iš dalies dėl to pvz. Naujoji Zelandija gerai susitvarkė. Labai paprasta sukontroliuoti viruso patekimą į šalį, užkardyti tai ir pan.
Susekti virusą populiacijos viduje sudėtingiau – čia turi veikti epidemiologai, kurie, nors pavadinimas ir skamba sudėtingai, iš esmės daro labai paprastą, bet svarbų darbą - renka susirgusio žmogaus kontaktus ir juos izoliuoja. Tai padeda padaryti savalaikis testavimas ir reakcija į tų testų rezultatus. Taigi, išlindo virusas, visus išgaudei, izoliavai, prasirgo, suvaldei. Procese būna visokių nuokrypių - žmonės, kurie yra izoliuoti, pvz., eina sportuoti į sporto klubus, nes „nu o ką veikt“ ir kitokių smagesnių ir liūdnesnių situacijų. Tas darbas yra paprastas, nes tai yra paprasto klausimyno praėjimas su daugeliu žmonių, tą galima daryti greičiau ar lėčiau priklausomai nuo pasitelkiamų technologijų, veikimo būdų, proceso organizuotumo.
Už šį procesą yra atsakingas NVSC ir deja, bet jų procesai, yra tokie patys, kaip sausio mėnesį, kai buvo pradėtos ranka pildyti iš Milano atskridusių žmonių anketėlės. Jos dabar turbūt trūnija dabar kokiam nors rūsyje ar archyve, o gal buvo sėkmingai perdirbtos ir dar kartą - jau prasmingiau - panaudotos“, – rašė administracijos direktorius.
Savivaldybės atstovas taip pat teigia, kad dabartinė sistema neveikia, todėl ir žmonių testavimai dėl Covid-19 nėra būtini.
„Nesileisiu į darbo specifiką (o gal leisiuos kiek vėliau), bet rezultatas akivaizdus: vėluojami atlikti „epidemiologiniai tyrimai“ – kas iš esmės yra kontaktavusių su susirgusiais nustatymas, tokių tyrimų šios dienos paties NVSC pateiktai duomenimis yra apie 1000. Taigi, sistema neveikia, nes šis skaičius turi ir gali būti skaičiuojamas vienetais ar daugiausiai dešimtimis. Kadangi ši sistema neveikia, o įvestas karantinas, galime nebeužsiimti ir žmonių testavimu – visi, kas pasijuto blogai, turi simptomų – turi maksimaliai izoliuotis ir persirgti. Pablogėjus būklei – važiuoti į ligoninę. Testo darymas ir vieno ar kito skaitliuko sukimas čia nebeturi jokios reikšmės.
Ir labai gerai – nes kaip sykis nacionalinėje laboratorijoje baigėsi terpės, kurios turi būti naudojamos tyrimams. Jų daugiau nupirkti greitai nepavyks, nes niekur arti jų nėra ir gauti nepavyks, perorientuoti prie kitų mechanizmų - taip pat neapsimoka, nes tyrimo įranga pritaikyta būtent toms terpėms. Taigi, testavimo nauda tampa abejotina, kai neišeina padaryti epidemiologinių tyrimų, tai gerai, kad bus sutaupyti reagentai ir tyrimai nebus atliekami. Ar negerai? Ar reikėjo paskaičiuot kai buvo plečiami mobilūs punktai, didinamos jų apimtys, kad terpių reikės daugiau? Matyt reikėjo, bet kaip ir visai gerai kai vienos neveikiančios sistemos uždengia viena kitą, nes prie dviejų minusų gaunasi pliusas!
Terpes bus bandoma gauti dabar labai greitai, kaip tai seksis - stebėsime, bet numatome, kad gali būti sutrikimų su testavimu“, – rašė P. Poderskis.
Laboratorijos atstovė: aiškinamasi dėl situacijos
Tačiau portalui tv3.lt situaciją komentuodama Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) atstovė Simona Kalvelytė atkreipė dėmesį, kad čia kalbama apie mėgintuvėlius, o ne terpes.
„Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Terpių, kiek man žinoma, kaip ir turėtų būti, bet apie tai detaliau informuoti galėsiu vėliau. Dar reikėtų luktelti po pietų, nes dar neturiu patikslinimo, kaip yra iš tikrųjų, ar jau baigėsi, ar tai koks laikinas sutrikimas. Dar neturiu nieko, ką pasakyti, laukiu iš vadovybės, planavimo skyriaus atsakymo ir tada galėsiu informuoti, kas iš tiesų nutiko“, – sakė ji.
Stebėkite, kaip atliekami Covid-19 tyrimai:
