Per pirmąsias dvi išankstinio balsavimo dienas balsavo beveik 37 tūkst. rinkėjų. Tarp jų ir gerai pažįstami veidai. Savo balsus jau atidavė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis bei šios partijos kandidatas Artūras Zuokas.
Šiandien rinkimuose balsavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich ir jo pavaduotojas Vigilijus Jukna. Balsuoti atvykęs buvo ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, tačiau dėl didelės eilės balsą atiduoti nusprendė vėliau.
Politikų balsavimo akimirkos:
Atėję balsuoti politikai taip pat dalijosi ir savo lūkesčiais rinkimams.
TS-LKD galėtų burti mažumos vyriausybę
TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė atėjusi balsuoti žurnalistams sakė, kad išankstinį balsavimą pasirinko dėl koronaviruso grėsmės. Balsuodama ji sakė besibaiminanti, kad dėl koronaviruso ar kontaktų su sergančiaisiais iškrentant kai kuriems politikams, ji tokiu atveju galimybės balsuoti netektų.
Kalbėdama apie galimus rinkimų rezultatus, I. Šimonytė nedaugžodžiavo ir sakė, kad partijai tikisi „gero rezultato“, o tikslaus norimo mandatų skaičiaus neįvardijo.
Žurnalistams I. Šimonytė sakė, kad po rinkimų TS-LKD galėtų kurti mažumos Vyriausybę, o joje dirbti galėtų su kairiąją Lietuvos socialdemokratų partija.
„Aš manau, kad yra daug dalykų, dėl kurių mes galėtumėme sutarti. Ar tai būtinai turėtų būti koalicija? O gal galėtų Lietuvoje, pavyzdžiui, būti išbandytas sėkmingesnis mažumos Vyriausybės variantas. Manau, viskas yra aritmetikos rankose ir kai mes matysime aritmetiką, manau, galėsime pasikalbėti“, – Lukiškių aikštėje žurnalistams sakė balsuoti atėjusi I. Šimonytė.
TS-LKD partijos lyderė sako, kad konservatorių pozicijos vertybiniais klausimais nėra suderinamos tik su tomis partijomis, kurios palaiko Baltarusijos režimą ar pritaria Astravo elektrinės projektui.
„Tarp tų klausimų yra bet kokios nuolaidos režimams, kurie yra nusikalstami ir kurie negerbia žmogaus teisių ir žmonių pasirinkimo galimybių, taip pat Astravo elektrinė, statoma pašonėje (...), manau, kad čia daug diskusijų apie vertybes negalėtų būti. O toliau matysime, viskas priklausys nuo to, kam rinkėjai patikės iš viso Seimo mandatus, pagal tai bus aišku, ar galima susitarti dėl darbų“, – dėstė TS-LKD sąrašo vedlė.
Trečiadienį balsuoti į Kauno rotušę atvykęs TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis paantrino I. Šimonytės išsakytoms mintims.
„Esame už, ne prieš, žiūrėsime, kaip atrodys tas naujas Seimas, su kokiomis galėsime sudaryti koaliciją ir įgyvendinti darbus. (Sąrašo lyderė-red.) Ingrida Šimonytė prasitarė apie mažumos Vyriausybę, tai reiškia, stiprią mažumos frakciją, remiamą kitų jėgų, aš neatmesčiau ir šito varianto, manyčiau, kad jis yra gana realistiškas. Bet vėl gi, tai yra mūsų mėgstamas būrimas iš kavos tirščių“, – sakė konservatorių partijos pirmininkas.
Dėl nusidriekusios ilgos eilės G. Landsbergis balso neatidavė ir balsuos vėliau.
LSDP formuotų centro kairės koaliciją
Balsuoti atėjęs LSDP pirmininkas G. Paluckas sakė, kad siektų formuoti centro kairės koaliciją.
„Mūsų tikslas – formuoti centro kairės koaliciją. Tai mūsų prievolė“, – antradienį atėjęs balsuoti iš anksto į Lukiškių aikštėje Vilniuje įrengtą punktą žurnalistams sakė politikas.
G. Paluckas sakė, kad negali įvardyti galimų koalicijos partnerių, nes nežinia, ar būsimame Seime mandatų turės liberalai, Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Paklaustas, ar galėtų dirbti koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, politikas teigė, kad šios partijos lyderis R. Karbauskis pirmiausia turėtų atsiprašyti už melą rinkėjams apie kitas partijas.
Pasak socialdemokratų lyderio, mažiausias partijos tikslas per šiuos rinkimus – pagerinti 2016 metų rezultatą. Tuomet LSDP laimėjo 17 mandatų.
„Lūkesčiai mūsų partijoje yra dar didesni – laimėti šituos rinkimus“, – antradienį žurnalistams sakė G.Paluckas.
Seimo rinkimų kampaniją politikas vadino ydinga ir kenksminga demokratijai, nes rinkėjai neturėjo galimybės pamatyti kandidatų, o šie – parodyti savęs.
„Kokį susikūrėme teisinį reguliavimą, tokį ir turime. Neseniai žiūrėjau per „youtube“ filmą, kur Rolandas Paksas su „Harley-Davidson“ ant scenos užvažiavo ir dainavo dainą prieš kažkiek metų. Va čia buvo smagu. Ledai krito iš sraigtasparnių. Dabar taip sureguliavome, kad net partijos ženkliuko negali įsisegti eidamas į rinkimus. Vadinasi, smarkiai perlenkėme lazdą“, – sakė LSPD vadovas.
Valdemaras Tomaševskis: formuoti valdančiąją daugumą nėra tikslas
Iš anksto antradienį Vilniaus savivaldybėje balsavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis žurnalistams sakė, kad planų dalyvauti formuojant valdančiąją daugumą po Seimo rinkimų partija neturi, tačiau jeigu dalyvautų, to nedarytų su konservartoriais.
„Tai nėra tikslas. Jeigu mes žiūrėsime, kad į Seimą ateitų žmonės, kurie nori pasitarnauti paprastam žmogui, tada aišku, mes dalyvausime šitos koalicijos formavime. Jeigu daugumą gaus tie, kurie valdė mūsų šalį 30 metų ir negalvojo apie paprastą žmogų, tai mums ten nėra, ką veikti“, – sakė V. Tomaševskis.
V. Tomaševskis neįvardijo, kiek mandatų Seime tikisi gauti, tačiau neslėpė jaučiantis stiprų rinkėjų palaikymą.
„Tai žinote, mes planuojame, o rinkėjai balsuoja, tad mes tokių planų neturime, – tvirtino LLRA-KŠS lyderis.
Politikas dar teigė, kad LLRA-KŠS yra išimtis Lietuvos politinėje scenoje, mat, jo teigimu, niekada nebuvo įsivėlusi į korupcinius skandalus.
Paklaustas apie tai, su kokia partija norėtų ir galėtų bendradarbiauti, V. Tomaševskis teigė, kad tokia partija yra konservatorių.
„Kol konservatorių partijai vadovauja Landsbergių klanas, tai mes nematome jokių galimybių aukščiausiame lygyje su jais bendradarbiauti“, – kalbėjo V. Tomaševskis.
„Laisvė ir teisingumas“ norėtų dešimties mandatų
Lukiškių aikštėje antradienį balsavęs partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad gauti dešimt mandatų Seime būtų didelė pergalė partijai.
„Labai džiaugsiuosi, jei gausime 5,5–6 proc. rinkėjų balsų. Tai būtų labai didelė pergalė. Pagal sąrašą (patektų į Seimą – BNS) šeši, dar keturi–penki vienmandatininkai – dešimt Seimo narių būtų labai didelė pergalė šitos partijos“, – antradienį atėjęs balsuoti iš anksto į Lukiškių aikštėje Vilniuje įrengtą punktą žurnalistams sakė politikas.
R. Žemaitaitis žurnalistams teigė, kad pats iš šių Seimo rinkimų tikisi permainų.
„Tikiuosi permainų. Matyt, tai yra tas lemiamas taškas po ketverių metų tarp dvejų partijų, tarp kurių vyksta konfliktai, ir šituo balsavimu bus išspręsta ir parodyta, kas ateinančius ketverius metus toliau vadovaus Vyriausybei, kas bus valdančiosios daugumos lyderiai ir ar mes turėsime ramybę Lietuvoje, ar tos dvi partijos dar ketverius metus toliau pjausis tarp savęs. Tikiuosi, kad šie rinkimai padės tašką“, – sakė jis.
Politikas prognozavo, kad būsimąją koaliciją formuos centro dešinės jėgos. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad „Laisvė ir teisingumas“ dalyvautų ir kairiųjų koalicijoje. Pasak jo, keliama sąlyga būtų keisti socialinę politiką, atsisakant masinio pašalpų mokėjimo.
„Pastarasis pašalpų dalijimas parodė, kad savivaldybės nesurenka gyventojų pajamų mokesčių, nes daugėja bedarbių. (...) Atsisakius šitų dalykų būtų galima kalbėtis“, – teigė „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas.
Seimo rinkimų kampaniją R. Žemaitaitis pavadino nykia ir niūria. Anot jo, kandidatai dabar ne debatuoja, o kalba monologus.
„Kaip tik reikėtų aršių debatų, karštų debatų, kad galėtų vienas su kitu diskutuoti, išsirėkti ir pasakyti nuomonę kitokią. Manau, tada pamatytumėm politikus nenuglazūruotus, nenuvaksuotus, o tokius, kokie yra“, – teigė jis.
Darbo partija tikisi gauti bent 30 mandatų
Trečiadienį balsavęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas sako, kad savo partijai tikisi gauti bent 30 mandatų, tačiau su kuo norėtų sudaryti koaliciją, nutyli.
„30 mandatų yra minimumas, (siekiamas) maksimumas yra 50, ir formuoti Vyriausybę, tikras lyderis galvoja tik apie pergalę, o tada apie visa kita, į šitą klausimą atsakysim rinkimų naktį, 11 dieną“, – žurnalistams sakė Darbo partijos vadovas.
Jis taip pat negailėjo kritikos dabartinei valdžiai ir kritikavo valdančiųjų sprendimus.
„Paskutinį pusmetį per daug dykai, galima net pasakyti neapgalvotai, negalvojant apie ateities kartą, (dalinti pinigai), skolinantis dalinti pinigus yra neteisinga, neūkiška, ir šioje vietoje reikia sustabdyti šitą dalyką. Ir pensininkai turi suvokti, kad reikia sukurti tokį ūkį pas mus, kad jie pastoviai gautų tuos plius 200 eurų, o ne vienkartinį papirkimą“, - kalbėjo V. Uspaskichas.
Šiuo metu V. Uspaskichas turi Europarlamentaro mandatą ir Seimo rinkimuose pats nedalyvauja. Tačiau jei partija po rinkimų turėtų įtakos formuojant Vyriausybę, V. Uspaskichas žada Europarlamentaro mandato atsisakyti.
„Greičiausiai po antro turo (apsispręs dėl EP mandato – aut. past.), bet jei labai stipriai pasirodysim pirmam ture, jau sekmadienio naktį galėsiu pasakyti sprendimą“, – žurnalistams sakė Darbo partijos vadovas.
LVŽS norėtų likti valdančiojoje daugumoje
Trečiadienį balsavęs LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis žurnalistams neprognozavo, kiek balsų valstiečių partija gaus, tačiau atskleidė, kad geras rezultatas, jo nuomone, būtų ir toliau dirbti valdančiojoje daugumoje.
„Mūsų noras yra būti valdančiojoje daugumoje, pratęsti tuos darbus, kuriuos darėme. Žmonių valia nuspręsti, mato, ką mes padarėme per tą laiką“, – po balsavimo Kauno Rotušėje žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Paklaustas apie darbą koalicijoje, R. Karbauskis sakė, kad dirbti nenorėtų su tais, kuriems „Lietuva rūpi mažiau negu jų asmeniniai kažkokie interesai“, tačiau nėra linkęs atmesti jokios partijos kaip potencialaus partnerio.
„Tikriausiai nėra tokios dabar partijos, su kuria nebūtų galima dirbti“, – sakė R. Karbauskis.
Tačiau jis teigė, kad bendrų pozicijų galėtų turėti ir su konservatoriais.
„Tikiuosi, kad jų tarpe tie, kurie yra krikščionys, o ne liberalai, iš tikrųjų norės koalicijos su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nes matome dabar ir Lukiškių aikštės klausimu, kad dalis konservatorių frakcijos narių balsuoja, nors ta dalis, kuri liberali, kategoriškai tam prieštarauja“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Rinkėjų aktyvumas mažesnis
Per dvi pirmąsias išankstinio balsavimo dienas savo balsus atidavė beveik 37 tūkst., 1,5 proc., rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai iš anksto balsuota Kaune Centro-Žaliakalnio (3,96 proc.) ir Kalniečių (2,81 proc.) apygardose, mažiausiai aktyvūs – Vilniaus Panerių-Grigiškių (0,22 proc.) ir Naujosios Vilnios (0,25 proc.).
Lyginant šį balsavimą su praėjusiais metais vykusiais Prezidento rinkimais ir referendumu dėl dvigubos pilietybės, pastebima, kad rinkėjų aktyvumas yra truputį mažesnis.
2019 metais per pirmąją išankstinio balsavimo dieną prezidento rinkimuose ir referendume aktyvumas buvo 1,85 proc. o iš viso balsavo 44 tūkst. 747 rinkėjai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 mln. 449 tūkst. 683 žmonės.
Renkamas 141 nario Seimas. 70 politikų į Seimą pateks pagal sąrašus ir 71 – vienmandatėse apygardose.
Išankstinis balsavimas per šiuos Seimo rinkimus vietoje įprastų keturių dienų pailgintas iki keturių ir vyks iki ketvirtadienio vakaro. Balsuoti galima nuo 7 val. ryto, iki 20 val. vakaro. Išankstinio balsavimo metu galima balsuoti iš bet kurios Lietuvoje esančios balsavimo vietos, tereikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kaukę ir rašiklį. Kaukės ar rašiklio neturintiems jie bus duodami vietoje.
Naujienų portalas tv3.lt taip pat primena, kad yra galimybė balsuoti namuose. Anksčiau tai padaryti galėjo tik neįgalieji, vyresni nei 70 metų asmenys, negalintys atvykti į rinkimų apylinkes, tačiau ir neįgaliuosius slaugantys žmonės, taip pat gyventojai, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį
