Pradėjus kalbėtis apie "Sodros" pertvarkos pasiūlymus Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pasigirdo kritikos ne tik kai kuriems pasiūlymams, bet ir pamąstymų, kad Vyriausybė iš viso ne nuo to pradeda.
Net ir pats socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas po posėdžio žurnalistams prisipažino nesitikintis, kad būtent tokie siūlymai dabartine forma pasieks Seimą.
"Pradėdami diskusijas ir teikdami net ir po keletą alternatyvių siūlymų, mes kaip tik siekėme, kad būtų diskutuojama ir teikiama kuo daugiau pasiūlymų. (...) Šiandienos pokalbį vertinu kaip argumentų įvardinimą ir ieškojimą geresnių išeičių. Tad atsakydamas į klausimą, ar tikrai tokie siūlymai taps siūlymais Seimui, manau, kad tikrai ne, daugeliu atveju ieškosime geriausių variantų", - sakė D. Jankauskas.
Konservatorius Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys pasiūlymus pavadino per mažai ambicingais.
Tam pačiam komitetui priklausantis socialdemokratas Algirdas Sysas dėstė, kad išvis su tokiais siūlymais karpyti išmokas ne nuo to galo pradedama spręsti "Sodros" problemas. O esą prie to prieita dėl to, kad pasiūlymus rengusi darbo grupė buvo sudaryta neteisingai.
"Teisingai juos barė ponas Lubys, kad jie arklį už vežimo pastatė. Jeigu būtų darbdaviai ir darbuotojai dalyvavę darbo grupėje, būtų išėję kitokie pasiūlymai", - sakė A. Sysas.
Kai kurių komiteto narių kritikos sulaukė kone visi darbo grupės siūlymai. A. Sysas kėlė klausimą, kodėl ketinama pelningą draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe perduoti privačioms draudimo bendrovėms, esą tokiu atveju išloštų privatininkai.
"2007 metais sumokėtos šios srities įmokos "Sodrai" siekė 78,3 mln. litų, o išmokos - 44,2 mln. litų. 2008-aisiais įmokos sudarė 94,2 mln. litų, išmokos - 52,9 mln. litų, praėjusiais "kriziniais" metais: įmokos - 73,8 mln. litų, išmokos - 58,8 mln. litų", - dėstė jis.
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė pažymėjo, kad toks įmokų ir išmokų santykis nebeilgai bus teigiamas, nes kai kurios išmokos yra tęstinės, kai kurios mokamos net ir iki gyvos galvos ir tokie įsipareigojimai kaupiasi. Socialdemokratui nepriimtinas atrodo ir siūlymas, kad darbuotojui susirgus kompensaciją už pirmąsias septynias ligos dienas mokėtų darbdavys, o nuo aštuntosios ši prievolė atitektų "Sodrai", esą susiklosčius dabartinei situacijai nuo to darbuotojas gali tik nukentėti.
"Žiūrėkime, kas vyksta darbo rinkoje. Darbdavys, norėdamas išgyventi arba turėti tokius pačius pelnus, viską daro darbuotojų sąskaita. Aš neabejoju, kad didžioji dalis, ypač privataus verslo, šitą naštą uždės ne sau, o darbuotojams. Jie paprasčiausiai negaus už tas dienas jokių išmokų. Nukentės žmonės, ekonomika, žmonių pajamos.
Iš kitos pusės, visai nešnekame apie įmokų surinkimą. Siūloma taupyti išmokų sąskaita. Mes pjauname šaką, ant kurios sėdime", - sakė A. Sysas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė savo ruožtu aiškino, kad toks siūlymas darbdavį skatins labiau rūpintis darbuotojais ir jų sveika gyvensena, nes jie bus labiau suinteresuoti turėti sveikus darbuotojus.
Komiteto narių kritikos sulaukė ir siūlymai peržiūrėti motinystės išmokas. A. Sysas priminė, kad toks siūlymas prieštarauja pačių konservatorių šeimos koncepcijai.
Neliesti motinystės išmokų mokėjimo tvarkos siūlo ir kita komiteto narė valstietė liaudininkė Rima Baškienė.
"Nuo 2010 metų liepos ir pritarus Prezidentei išmoka mažinama 10 proc. Pasisakau už motinystę, už ilgaamžiškumą žinojimo, kaip vaikus auginti, kaip planuoti savo ateitį. Todėl manau, kad galimybę pasirinkti ir vaikus auginti dvejus metus mūsų valstybėje, kaip prioritetą, turėtų turėti", - sakė R. Baškienė.
Panašiai savo poziciją dėstė ir konservatorius R. J. Dagys, pasak kurio, kaitaliojant išmokų tvarką nukenčia gimstamumas, o kartu ir ekonomika.
"Preliminariais skaičiavimais, gimęs vaikas atneša dešimt kartų didesnę naudą, kalbant apie mokesčius, nei išmokame motinoms per dvejus metus. Jeigu mes sistemą nuolat kaitaliosime, tai net ir dešimčiai metų padarydami motinystės išmokas mes galime pasiekti visai priešingus rezultatus", - sakė jis.
"Sodros" reformos koncepcijoje nuo 2012 metų numatoma motinystės-tėvystės išmokų pasirinkimo galimybė: moterims, nusprendusioms vienerius metus išeiti atostogų, mokėti 100 proc. atlyginimo, arba jeigu motinystės atostogų būtų einama dvejiems metams - 60 proc. mokėti pirmaisiais metais, o antraisiais - 40 proc., neviršijant nustatytų "lubų". Motinystės išmokoms siūloma ir alternatyva - šių išmokų bazę susieti su 12 mėnesių laikotarpiu iki nėštumo. Siūloma nagrinėti galimybę, kad darbuotojui susirgus kompensaciją už pirmąsias septynias ligos dienas mokėtų darbdavys, o nuo aštuntosios ši prievolė atitektų "Sodrai". Šiuo metu darbuotojui susirgus darbdavys turi mokėti už dvi pirmąsias ligos dienas, o vėliau dalį atlyginimo kompensuoja "Sodra". Ji nuo trečiosios dienos moka 40 proc. atlyginimo, o nuo aštuntosios - 80 procentų.
Niekas iš esmės neprieštaravo, kad reikia ilginti pensinį amžių, nuomonės išsiskyrė tik dėl to, nuo kada ir kaip greitai tai reikia daryti. Socialinės apsaugos ir darbo ministras atsakymo į šį klausimą nekonkretizuoja, sakydamas, kad tai yra dar diskusijų objektas.
Komiteto pirmininkas konservatorius R. J. Dagys sako, kad tai neišvengiamai reikia pradėti daryti nuo 2012 metų, nes tą įpareigoja Lisabonos strategija.
Visai kitaip mąsto tam pačiam komitetui priklausanti valstietė liaudininkė R. Baškienė, pasak kurios, geriausiu atveju pensinį amžių būtų galima pradėti ilginti 2014 metais ir pridedant ne po pusmetį (prie pensinio amžiaus - ELTA) kasmet, o lėčiau.
"Aš puikiai žinau Lisabonos strategijos punktus, mes turime įsipareigojimą, bet tas įsipareigojimas yra pasiekti 65 metus 2026 metais. Vadinasi, tam yra pakankamai daug laiko ir Lietuva neturėtų startuoti ir stengtis tai daryti anksčiau", - sakė R. Baškienė.
