Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, ekonomistas G. Nausėda surinkto 65,86 proc. rinkėjų balsų, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta Seimo narė I. Šimonytė – 33,28 proc. balsų.
(Ne)kitoks nei Grybauskaitė
Pergalingą rinkimų naktį išrinktasis prezidentas ne kartą kartojo, kad jo vadovaujama Lietuva bus kitokia nei iki šiol.
„Žmonės dabar žvelgia į televizijos ekranus ir turbūt užduoda sau klausimą. O kas bus dabar? O kaip gyvensime dabar? Ar bus taip, kaip buvo anksčiau? Ar bus kitaip – geriau, blogiau? Tai priklauso nuo to, kokius lūkesčius žmonės puoselėja. Aš galiu pasakyti, kad tikrai bus kitaip“, – Daukanto aikštėje, kreipdamasis į tautą, sakė G. Nausėda.
G. Nausėda tvirtino, kad jis bus kitoks prezidentas nei D. Grybauskaitė, nes pagal asmenines savybes jis yra kitoks žmogus negu dabar pareigas einanti šalies vadovė.
Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas portalui tv3.lt teigė, kad rinkimų kampanijos metu G. Nausėda dažnai kartojo Prezidentūros atvirumą skirtingų interesų žmonėms.
„Ar tai tiesioginė apeliacija, kad Grybauskaitės laikotarpiu to nebuvo? Galima būtų taip nuskaityti. Bet pats Gitanas Nausėda švelnina toną, sakydamas, kad būtų keista, kad jei visi prezidentai būtų tokie patys“, – kalbėjo A. Katauskas.
Komunikacijos specialisto teigimu, kalbos apie Prezidentūros atvirumą buvo tam tikra komunikacinė G. Nausėdos pozicija, tačiau kaip tai bus įgyvendinama, kol kas sunku nuspręsti.
Maldeikienės komentarą žiūrėkite:
„Grybauskaitė buvo nusistačiusi tam tikras taisykles ir, ko gero, jūs, žiniasklaidos atstovai, geriausiai žinote, kaip buvo galima „lengvai“ bendrauti ar pasiekti prezidentę. Manau, kad tai radikaliai nesikeis, nes yra tam tikros taisyklės. Ko gero, kažkokio radikalaus pokyčio sunkiai tikėčiausi“, – svarstė pašnekovas.
Politinių kampanijų strategas ir komunikacijos konsultantas Mindaugas Lapinskas tv3.lt sakė, kad pats matytų daugiau skirtumų tarp rinkimų kovoje kritusios I. Šimonytės ir D. Grybauskaitės nei tarp kadenciją baigiančios šalies vadovės ir išrinktojo prezidento. Pasak pašnekovo, G. Nausėda retai kalbėjo, kas jam nepatinka D. Grybauskaitės valdyme ir ar jis mato kažkokių problemų prezidentės elgesyje.
„Jų (G. Nausėdos ir D. Grybauskaitės – aut. past.) pagrindinis ginklas ar privalumas yra gerai pajusti ko rinkėjai nori <...>. Netgi sakinių konstrukcija labai dažnai Nausėdos yra panaši į Grybauskaitės. Kai paklausi apie ekonomikos kilimą ar mokytojų atlyginimus, tiek Nausėda, tiek Grybauskaitė atsakinėja tais pačiais žodžiais: „taip, atlyginimus reikia kelti, bet nesukuriant finansinių sunkumų biudžetui“. Nausėda bus panašus į Grybauskaitę, bent jau savo retorika ir subalansuota pozicija“, – įsitikinęs M. Lapinskas.
Sukrėtimų nebus
Šiek tiek kitoks nei dabartinė šalies vadovė G. Nausėda žadėjo būti ir užsienio politikos srityje. Visgi, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala tvirtino, kad didelių sukrėtimų užsienio politikoje sulaukti neturėtume, nes Lietuvos užsienio politikoje yra stiprus konsensusas, be to, išrinktasis prezidentas kol kas neišreiškė strateginių pokyčių siekio.
„Girdėjome apie siekį stiprinti NATO ir JAV buvimą mūsų regione, kryptingą laikyseną Europos Sąjungos atžvilgiu, paramos Ukrainai tęstinumą. Žinoma, svarbu bus ir stilistika, ir konkrečios naujos idėjos, kurias prezidentas neabejotinai turės“, – kalbėjo L. Kojala.
A. Katauskas tvirtino, kad reikia sulaukti kaip atrodys naujojo prezidento komanda, tačiau sunku tikėtis kardinalaus užsienio politikos krypties keitimo.
„Užsienio reikalų ministerija yra padariusį didžiulį darbą ir jeigu mes pasižiūrėtume į tuos esminius klausimus, ar tai būtų Europos Sąjungos klausimai, ar tai būtų NATO klausimai, viskas stovi ant bėgių Sunku įsivaizduoti, kad ten kažkokių radikalių pokyčių būtų“, – svarstė komunikacijos specialistas.
Vis tik pokyčius G. Nausėda žadėjo dar nežinodamas rinkimų rezultatų. Tik užsivėrus balsavimo apylinkėms jis žurnalistams teigė, kad įsivaizduoja šiek tiek kitokį dialogą su Rusija negu yra dabar.
„Norėčiau būti diplomatiškas ir naudoti žodyną, kuris galėtų būti šiek tiek kitoks, lyginant su žodynu, kuris buvo naudojamas anksčiau“, – sakė G. Nausėda.
Tačiau jis pabrėžė, kad iš esmės Lietuvos santykiai su Rusija nesikeistų, kol „Ukrainos situaciją bus panaši į dabartinę“ ir tvirtino Rusijos veiksmus Ukrainoje vertinantis kaip agresiją prieš kaimyninę valstybę.
Švelnesnį toną kaimynės iš Rytų atžvilgiu savo pirmosios kadencijos metu bandė taikyti ir D. Grybauskaitė, kuri tvirtino, jog nori perkrauti tarpusavio santykius. Tačiau kalbos apie glaudesnius santykius tilo, kol galiausiai, Ukrainos karo akivaizdoje, D. Grybauskaitė Rusiją pavadino teroristine valstybe.
L. Kojala G. Nausėdos ir D. Grybauskaitės noruose keisti santykius su Rusija mato esminį skirtumą.
„Grybauskaitė apie tai kalbėjo tarpsnyje, kuomet Rusijos atžvilgiu buvo pozityvių lūkesčių iš daugelio Vakarų valstybių. Medvedevas buvo prezidentas, atrodė, jog Rusija siekia glaudesnio bendradarbiavimo su kaimynais“, – kalbėjo pašnekovas.
L. Kojalos teigimu, šiuo metu situacija visiškai kitokia: Rusijai ir toliau taikomos ekonominės sankcijos dėl agresijos Ukrainoje, nepanašu, jog situacija artimiausiu metu galėtų keistis.
„Tad ir išrinktasis prezidentas kol kas nekalbėjo apie politinius pokyčius, o tik retoriką, neatsisakant strateginių krypčių, pavyzdžiui, NATO stiprinimo regione“, – sakė Rytų Europos studijų centro direktorius.
Ramūs ir diplomatiški
G. Nausėda ne kartą rinkimų kampanijos metu įvardijo, kad savo pavyzdžiu laiko Valdą Adamkų, o paskutiniuose debatuose buvusį šalies vadovą įvardijo kaip prezidentinį etaloną. V. Adamkus, kurio komandoje 2004 m. rinkimuose G. Nausėda dirbo, pareiškė paramą dabar išrinktajam kandidatui ir dėkojo V. Adamkui už patarimus, kurių jis esą davė šios rinkimų kampanijos metu.
A. Katauskas teigė specialiai peržiūrėjęs ne vieną V. Adamkaus pasirodymą jo prezidentavimo laikotarpiu ir tvirtina, kad šiokį tokį panašumą G. Nausėda su V. Adamkumi turi.
„Nausėda, mano nuomone, kur kas emocingesnis žmogus nei Adamkus. Bet tam tikrą retorikos, elgesio, vizualų panašumą galime matyti“, – mano A. Katauskas.
Pasak komunikacijos eksperto, V. Adamkus pasižymėjo bandymu būti kiek įmanoma diplomatiškesniu, ypač kalbant apie politinius procesus ar politikos veikėjus. A. Katausko manymu, G. Nausėda taip pat bando išlaikyti diplomatinę laikyseną ir tai matydami jo komandos nariai bandė šį V. Adamkaus ir G. Nausėdos panašumą akcentuoti rinkimų kampanijos metu.
„Rinkėjai irgi dažnai pabrėždavo, kad yra tam tikras panašumas, yra tam tikras prezidentiškumas pas Nausėdą, kurį turėjo Adamkus. Manau, tai buvo natūraliai susiklostęs panašumas, kuris buvo tinkamai išnaudotas rinkiminėje kampanijoje“, – samprotavo viešųjų ryšių ekspertas.
M. Lapinskas didelio panašumo tarp buvusio ir būsimo valstybės vadovų neįžvelgė. Pasak jo, V. Adamkus buvo didesnis novatorius negu G. Nausėda.
„Adamkus palikdavo šiltą gerą būstą ir eidavo į plačius vandenis, bent jau užsienio politikoje. Iš Nausėdos, per visą kampaniją, nelabai teko girdėti idėjų, kuriomis jis siūlytų peržengti ir eiti kažkur“, – svarstė M. Lapinskas.
Teks mokytis
Pastarieji du valstybės vadovai buvo matomi tarptautinės politikos erdvėje, o jų balsas girdimas. V. Adamkus vaidino svarų vaidmenį Oranžinės ir Rožių revoliucijos metu, turėjo artimą ryšį su Lenkijos prezidentais ir JAV administracija.
D. Grybauskaitė turėjo svarų žodį Europos Vadovų Taryboje, į jos pasiūlymus dėmesį atkreipdavo ir galingiausių valstybių vadovai, ką demonstruoja ir viešai išsakytos Emmanuelio Macrono ir Donaldo Trumpo padėkos Lietuvos prezidentei. D. Grybauskaitė bene aktyviausiai kalbėjo apie Rusijos grėsmę Ukrainos konflikto akivaizdoje.
A. Katauskas teigė, kad kol kas sunku pasakyti, ar G. Nausėda bus taip pat matomas tarptautinėje erdvėje kaip pastarieji du šalies vadovai.
„Tiek Adamkus, tiek Grybauskaitė atsinešė labai stiprią tarptautinę patirtį, Adamkus iš JAV, Grybauskaitė ir Europos Komisijos“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
Pasak pašnekovo, kadangi G. Nausėda neturi politinės patirties, ryškių pasirodymų tarptautiniuose susitikimuose kadencijos pradžioje tikėtis sunku.
„Negalim tikėtis iš karto Grybauskaitės gebėjimo Trumpui pasakymui kažkokių žodžių, kurie vėliau pasirodo visose didžiausiose žiniasklaidos priemonėse visame pasaulyje“, – sakė A. Katauskas.
L. Kojalos teigimu, prireiks laiko, kol G. Nausėda įgys žinių, užmegs ryšius su kitų šalių lyderiais, suformuos komandą bei poziciją daugeliu svarbiausių klausimų. Pašnekovo teigimu, būsimam šalies vadovui bus reikšminga užmegzti neformalų ryšį, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu.
„Siekiamybė veikiausiai bus išlaikyti matomumą. Žinoma, tai iš dalies priklauso nuo aplinkybių. Lietuvai pagelbėjo pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, taip pat nenuolatinė vieta Jungtinių Tautų Saugumo taryboje. Tad ir išrinktajam prezidentui reikės atrasti nišų bei galimybių, taip pat santykio su tarptautine žiniasklaida“, – kalbėjo L. Kojala.
Tačiau M. Lapinskas nesitiki skambių idėjų iš G. Nausėdos ar ryškaus jo vaidmens tarptautinėje arenoje.
„Nausėda yra žmogus, kuris dažniau žvilgčioja pro galinio vaizdo veidrodėlį nei žiūri pro priekinį stiklą“ – tvirtino M. Lapinskas.
G. Nausėda šalies vadovo pareigas pradės eiti po liepos 12 d. vyksiančios inauguracijos.