Seimo konferencijoje dalyvavusi mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė teigė, jog po ministro atleidimo susidariusi situacija – nedovanotina, o neatsakytus klausimus privalo atsakyti teisėsaugos institucijos. Anot jos, premjerei Ingridai Šimonytei reikėjo ne atleisti ministrą, o imtis vadybinių veiksmų.
„Premjerė nėra labai greita – per beveik keturis metus nesugebėjo nustatyti, kad ministro darbas ar veiksmai neatitinka jam iškeltų lūkesčių. Vietoj to, kad imtųsi vadybinių sprendimų – stiprinti komandą, ar pavesti atskiriems žmonėms, buvo nutarta atstatydinti ministrą“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
„Taip spręsti ministro atsistatydinimo klausimus yra didelė klaida šiomis geopolitinėmis aplinkybėmis“, – pridūrė mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė.
R. Tamašunienė taip pat nurodė, jog papildomų lėšų gynybai būtų galima skirti papildomai apmokestinant bankus.
„Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) teikė įstatymų projektą – mūsų pasiūlymas yra apmokestinti bankus, jei neliktų bankų solidarumo mokesčio pratęsimo. Mes galvojame, jog būtent finansinės institucijos galėtų prisidėti prie gynybos biudžeto didinimo, būtų surinkta dvigubai daugiau lėšų – apie 170 mln. papildomų lėšų kiekvienais metais. Todėl mūsų pasiūlymas – įvesti 0,3 proc. banko turto mokestį“, – dėstė R. Tamašunienė.
Dovilė Šakalienė – socialdemokratai siūlo didinti pelno mokesčio tarifą, išleisti obligacijas
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė sakė, jog šiuo metu opozicija neturėtų su valdančiaisiais tartis dėl papildomo lėšų skyrimo, kol nebus atsakyti klausimai, susiję su tariama korupcija.
„Šioje situacijoje nematome galimybių kalbėtis toliau su visuomene, dėl socialinio kontrakto sudarymo papildomoms gynybos lėšoms, kai yra šešėlis dėl korupcijos. Tai būtų nesąžininga“, – kalbėjo Seimo narė.
Vis dėlto, socialdemokratė pateikė keletą priemonių, kurios padėtų didinti gynybos finansavimą.
„Priminsiu, jog laikinąjį bankų solidarumo mokestį yra inicijavę socialdemokratai. Pernai pasiūlėme dar du papildomus šaltinius – juridinių asmenų pelno mokesčio sulyginimą su aplinkinių valstybių – vietoj 15 proc. bazinio tarifo, padidinti iki 20 proc. bazinio tarifo. Taip pat siūlėme išleisti gynybos obligacijas, kurios leistų Lietuvos žmonėms patiems investuoti į šalies gynybą, išreikšti savo pilietinę valią“, – vardijo D. Šakalienė.
„Taip pat siūlėme, kad Europos sąjunga gali reikšmingiau prisidėti prie gynybos finansavimo, kabantis su europos komisija. Galima telkti europines lėšas, pigius kreditus investicijoms į gynybos pramonę, skolintis galimybių yra – tai vienas iš variantų. Vis tik akivaizdu, kad reaguojant į egzistencines grėsmes, būtinas sutelktas Europos sąjungos veikimas“, – pridūrė socialdemokratė.
D. Šakalienė taip pat pabrėžė, jog socialdemokratai nepritars PVM mokesčio didinimui, siekiant remti krašto gynybą.
„Ir žinoma, mes nepritariame PVM didinimui, nes visiškai akivaizdu, kad tai būtų neproporcinga našta pažeidžiamiausiems gyventojams“, – pabrėžė socialdemokratė.
Saulius Skvernelis – valdančiųjų pasiūlytos alternatyvos netenkina
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, jog partijos netenkina pirmadienį krašto gynybos finansavimui pasiūlytos alternatyvos.
„Galiu tik pasikartoti, jog neturi būti ieškomi pinigai iš silpniausios visuomenės dalies, apmokestinant tokiais mokesčiais kaip PVM“, – sakė S. Skvernelis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, jog pirmadienį finansų ministerija pateikė keturis pasiūlymus, kaip būtų galima finansuoti šalies gynybą:
- Siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Peržiūrėjus progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, papildomai būtų surenkama 64 mln. eurų, individualios veiklos apmokestinimą priartinus prie darbo santykių – 187,3 mln. eurų, atsisakius kai kurių pelno mokesčio lengvatų – 18,7 mln. eurų. Siūloma 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl to būtų papildomai surenkama 122 mln. eurų. Priėmus šiuos pakeitimus per metus būtų papildomai surinkta 392 mln. eurų.
- Siūloma 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą – tai papildomai generuotų 298 mln. eurų, taip pat 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį – iš to biudžetas gautų 122 mln. eurų. Priėmus šiuos pakeitimus būtų papildomai surinkta 420 mln. eurų per metus.
- Pelno mokesčio tarifą padidinus 2 punktais iki 17 proc. būtų gauta 244 mln. eurų pajamų. Lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms padidinus 5 punktais iki 10 proc. būtų gauta papildomai 36,2 mln. eurų. Be to, šildymo PVM lengvatos centralizuotam šildymui panaikinimas papildomai duotų 68,8 mln. eurų. B to, siūloma priimti du pakeitimus iš mokesčių paketo: atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat ir sveikatos sektoriuje, dėl to būtų gauta 18,7 mln. eurų, o paketus verslo liudijimų apmokestinimą – dar 30,7 mln. eurų.Priėmus šiuos pakeitimus tikimasi papildomai surinkti 398,4 mln. eurų.
- Siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis. Sumažinant joms tenkančią GPM dalį papildomai būtų surenkama 150 mln. eurų. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc. – taip būtų surenkama 244 mln. eurų. Priėmus šiuos pakeitimus per metus būtų papildomai surinkta 394 mln. eurų.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas taip pat pateikė kelis pasiūlymus, kaip būtų galima finansuoti gynybos biudžetą.
„Mes siūlome diskutuoti dėl pelno mokesčio – 2 proc. mokestis surinktų apie 240 mln. eurų per metus. 2 proc. šešėlinės ekonomikos sumažinimas būtų ambicingas, bet įmanomas tikslas – būtų surenkama apie 140 mln. eurų. Priminsiu, jog gynybos finansavimui trūksta apie 400 mln. eurų, taigi galiausiai kalbėčiau apie papildomą ne pirmo būtinumo prekių apmokestinimą – azartinius lošimus, alkoholį, tabaką ir t.t“, – kalbėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas.
„Kalbant apie kintamąją dalį, kadangi poreikiai po kelių metų gali būti skirtingi – pirma alternatyva būtų skolinimasis. Tas procesas yra galimas, jeigu reikės įstatymų pakeitimų, mes pasiruošę juos palaikyti“, – pridūrė S. Skvernelis.
S. Skvernelio vertinimu, taip pat svarbu imtis ir pokyčių Europos sąjungos mastu.
„Mes manome, jog Europos sąjungai atėjo laikas taikyti tokį patį finansavimo modelį, kada Europos sąjungos ekonomika išeidinėjo iš popandeminės situacijos – atstatymo fondo. Tokiu pat principu suformuoti gynybos fondą. Tai būtų itin svarbu – atlieptų Europos sąjungos narių poreikius.
Kas dar labai svarbu – kadangi konkuruojame dėl tų pačių gynybos pramonės prekių, kaip ir buvo pandemijos metu, šis atstatymo fondas užtikrintų, kad nebūtų tokios nesveikos konkurencijos“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Dainius Gaižauskas – nedalyvausime jokiuose valdančiųjų siūlymuose
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas teigė, jog A. Anušausko išsakyti kaltinimai – itin rimti, tad valstiečiai jokių valdančiųjų pasiūlymų didinant krašto apsaugos finansavimą nepalaikys.
„Ministras leido suprasti, kad jo kova su korupcija buvo pagrindinė atsistatydinimo priežastis. Tuo pačiu jis nurodė, jog dėl to bus galimai sukeistas su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku L. Kasčiūnu. Be jokios abejonės, tai yra labai rimti kaltinimai. Tai, kad specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, jog nėra pradėta ikiteisminių tyrimų dar nereiškia, kad nėra pradėti kriminaliniai žvalgybos tyrimai. O apie juos kriminalinės žvalgybos subjektai neinformuoja. Todėl kol neaiški situacija, kol neišsklaidytas šešėlis, kuris buvo mestas ant viso Seimo, LŽVS sušaukė posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas nedelsiant stabdyti dalyvavimą partijų susitarime dėl gynybos, nedalyvauti jokiuose siūlymuose, dėl biudžeto didinimo, kuriuos pasiūlys valdantieji“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Tiesa, jis pabrėžė, jog kai bus pateiktos teisėsaugos išvados, LŽVS sutiktų svarstyti papildomo finansavimo klausimus ne tik su opozicija, bet ir su valdančiaisiais.
„Žmonės turi tikėti valstybe, kad jų pinigai bus naudojami skaidriai.
LŽVS sako, jog jeigu bus išsklaidytos šios abejonės, bus ieškoma sprendimų didinant biudžetą, mes diskutuosime ne tik su opozicijos atstovais, bet ir valdančiaisiais. Ir tikrai palaikysime skolinimosi iš gyventojų pasiūlymą, didesnėmis palūkanomis, nei siūlo bankai“, – pabrėžė valstietis.
Andrius Mazuronis – ministrui trūko parako
Seimo Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis teigė, jog krašto apsaugos ministrui energijos trūko bene visą kadenciją, tad jį stebino ministrės pirmininkės sprendimas jį atleisti būtent dabar.
„Kai girdžių premjerės pasiaiškinimus, kodėl tai reikėjo daryti likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos, man lieka paprastas ir elementarus klausimas – visi turbūt matėme, kad tam ministrui trūksta parako, gazo, visos kadencijos metu. Kas atsitiko likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos, kad prireikė tų pokyčių?“, – klausė A. Mazuronis.
A. Mazuronio nuomone, rokiruotė krašto apsaugos ministerijoje įvyko, mat valdantieji nori visiškai perimti finansų valdymą.
„Mums atrodo, kad ne greičio bandoma įpūsti, o bandoma pakeisti įtaką finansams ir jų skirstymui, kurie krašto apsaugos sistemoje pastaraisiais metais išaugo dvigubai. Kova yra ne dėl politinės įtakos, o kas valdys finansus. Tai yra labai svarbu“, – kalbėjo darbietis.
Darbietis taip pat patvirtino, jog darbo partijos frakcija nepritaria nei vienam iš keturių vakar pasiūlytų būdų finansuoti gynybą. Pasak A. Mazuronio, diskusija su valdančiaisiais neįmanoma ir todėl, nes darbo partija nepritaria visuotiniam šaukimui, o pirmadienį vyriausybė svarstė ir finansavimą šiai priemonei.
„Be to, mes nepritariame visuotiniam šaukimui. To nėra mūsų programoje, to nėra politinių partijų susitarime, kuris yra pasirašytas. Kaip mes galime finansuoti tai, kam nepritariame? “, – stebėjosi darbietis.
