Seimo Mišrios frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sakė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) siūlo įvesti 0,3 proc. banko turto mokestį ir taip spręsti gynybos poreikius.
„LLRA-KŠS jau prieš kelis metus pateikė projektą (...), šioje situacijoje mūsų pasiūlymas yra apmokestinti bankus. Siūlome apmokestinti aktyvus ir grįžti prie to klausimo. Jis yra Biudžeto ir finansų komitete numarintas, pasirinkus kitą būdą apmokestinti pelną, bet galvojame, kad būtent šios finansinės institucijos ir bankai galėtų reikšmingai prisidėti prie valstybės gynybos biudžeto didinimo“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Tamašunienė.
„Būtų surinkta dvigubai daugiau lėšų, apie 170 mln. papildomų eurų gynybai kiekvienais metais. Mūsų siūlymas įvesti 0,3 proc. banko turto mokestį ir taip išspręsti šią problemą. Visi kiti siūlymai, kuriuos pristatė premjerė, mūsų vertinimu yra nepriimtini“, – kalbėjo ji.
Socialdemokratai tarp galimų siūlymų, kurie padėtų pritraukti didesnių lėšų gynybai, mini juridinių asmenų pelno mokesčio pakėlimą iki 20 proc. bazinio tarifo, taip pat gynybos obligacijas bei reikšmingesnį Europos Sąjungos indėlį prisidedant prie gynybos finansavimo.
„Socialdemokratai jau labai seniai yra pateikę pasiūlymų paketą (...), po bankų solidarumo mokesčio pasiūlėme juridinių asmenų pelno mokesčio sulyginimą su aplinkiniu valstybių, vietoje 15 proc. bazinio tarifo 20 proc. (...) Taip pat siūlėme gynybos obligacijas. Taip pat siūlėme, kad ES gali reikšmingiau prisidėti prie gynybos finansavimo, (...) yra galimybių skolintis“, – sakė socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė.
„Žinoma nepritariame PVM didinimui, net ir finansų ministrė pripažįsta, kad tai būtų neproporcingai žalinga“, – akcentavo ji, referavusi į pirmadienį pristatytus Vyriausybės variantus.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pažymėjo, kad Vyriausybės pristatytos alternatyvos jo netenkina. Ekspremjeras siūlo diskutuoti dėl didesnio pelno mokesčio, šešėlio mažinimo bei galimybės ES suformuoti gynybos fondą.
„Mes siūlome diskutuoti dėl pelno mokesčio, galima kalbėti apie 2 proc., tai būtų 240 mln. eurų. Šešėlio mažinimas, 2 proc., tai būtų apie 140 mln. eurų. (...) Galima diskutuoti dėl tų mokesčių, akcizo didinimo, kurios nėra pirmo būtinumo, azartiniai lošimai, loterijas, alkoholį, tabaką“, – teigė S. Skvernelis.
„Kalbant apie kintamąją dalį, palaikome dvi alternatyvas, t. y. skolinimąsi, ir manome, kad atėjo ES laikas taikyti tokį patį modelį finansavimo, kada ES ekonomika išėjo iš pandeminės situacijos, vadinamas atstatymo fondas, RFF. Tokiu pačiu modeliu suformuoti gynybos fondą, tai būtų labai svarbu“, – aiškino jis.
Tuo metu „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis akcentavo, kad apie papildomas finansavimo priemones kalbėti tuomet, kol nėra išsklaidytos abejonės dėl galimos korupcijos krašto apsaugos srityje – neatsakinga ir netvaru bei tam dabar, anot jų, nėra tinkamas laikas.
Pirmadienį vykusiame politinių partijų ir verslo atstovų susitikime aptarti keturi baziniai variantai dėl tvaraus finansavimo šaltinių, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot politikės, sutarta, kad šiuos modelius dabar aptars Trišalė taryba.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pirmadienį Vyriausybėje įvykusiame susitikime dėl lėšų gynybai buvo pristatyti keturi variantai, kaip būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių Lietuvai reikia papildomam krašto apsaugos finansavimui. Tarp pasiūlymų – PVM ir pelno mokesčių didinimas, mokestinių lengvatų naikinimas.
