Šurmuliuojanti pilna salė žmonių ir šimtai užgimusių idėjų, kaip suartinti Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos gyventojus – taip Bistrampolio dvare prasidėjo Europos Sąjungos remiamos programos „Quo Vadis“ renginys. Mugę primenančioje konferencijoje trijų valstybių dalyviai prie diskusijų stalų vieni kitiems siūlė, kaip įgyvendinti bendrus projektus. Ne pelno siekiančioms organizacijoms, vykdančioms „Quo Vadis“ projektą, Europos Sąjunga numačiusi skirti 127 mln. litų.
Pirmenybė teikiama pasienio infrastruktūrai, ekologinei situacijai gerinti, turizmo plėtrai ir kultūriniam bendradarbiavimui. Dalyvaujančių organizacijų atstovai tvirtina, kad panašūs projektai naudingi visiems.
„Šimtas procentų naudos. Pavyzdys – dabar su latviais vykdomas projektas. Jam skirti septyni milijonai litų, iš jų keturi milijonai atiteks Panevėžio apskričiai, kiti – Latvijos Bauskės regionui. Už šias lėšas bus perkami ugniagesių automobiliai. Pasienio regionuose latvių ir lietuvių ugniagesiai padės vieni kitiems gesinti gaisrus, atlikti gelbėjimo darbus“, – apie projekto naudą pasakojo Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Arūnas Tautkevičius.
Pasak jo, rengiami ir dokumentai, kad būtų įteisinta Latvijos ir Lietuvos ugniagesių pagalba pasienių rajonams.
Nauda visiems
Projekto organizatoriai ir „Quo Vadis“ programos dalyviai įžvelgia ne tik apčiuopiamą naudą, bet ir galimybes suartėti pasienių gyventojams.
„Svarbiausia, kad žmonės iš skirtingų valstybių nuoširdžiai bendrauja tarpusavyje. Tai juos suartina, dingsta sienų uždanga. Bendradarbiauti su Baltarusija svarbu, kad ji neliktų izoliuota ir per bendravimą suartėtų mūsų bendruomenės“, – teigė Vidaus reikalų ministerijos Regioninės plėtros departamento direktorius Sergejus Krišpinovičius.
„Iš pradžių vieni kitais nepasitikima, galbūt net žiūrima įtariai, tačiau po poros metų, baigiantis projektui, žmonės bendrauja šeimomis, tokie stiprūs ryšiai užsimezga“, – pritarė „Quo Vadis“ konferencijos koordinatorius Giedrius Surplys.
Už Europos Sąjungos lėšas pasieniuose įgyvendinami projektai gali apimti įvairias sritis. Pinigai skiriami keliams, dviračių takams tiesti, rengiami įvairūs tarptautiniai festivaliai, valomos per kaimynines valstybes tekančios upės.
Jungia panašumai
Renginyje dalyvavę baltarusiai įsitikinę, kad tarp jų, latvių ir lietuvių yra daugiau panašumų nei skirtumų, o pasienių gyventojų bendravimas turi gilias tradicijas, todėl atnaujinti nutrūkusį ryšį naudinga visiems.
„Juk istoriškai lietuviai ir baltarusiai yra artimi, juos jungia ne tik bendras pasienis. Mūsų rajone gyvena daug žmonių, kurių pavardės lietuviškos. Jie su savo tradicijomis ir papročiais įsiliejo į Baltarusijos kultūrą. Tai formuoja bendrą kultūrą“, – pasakojo Baltarusijos Glubokoje rajono vadovas Michailas Oriechovas.
Anksčiau panašiuose projektuose dalyvavusi Baltarusija Europos Sąjungos lėšas yra investavusi turizmo infrastruktūrai gerinti.
„Daug projektų jau įgyvendinta, jie susiję su turizmu, aplinkos apsauga. Neseniai buvo baigtas dviračių takų projektas. Vienas dviračių takas jungia mūsų ežerų kraštą su Lietuva ir Latvija. Jei lietuviai sumanytų pakeliauti po Baltarusiją, jie tai galėtų padaryti dviračiais, o kelionę pradėtų Lietuvoje. Kol kas, važiuojant per sieną, reikia vizų, bet galbūt netolimoje ateityje vieni pas kitus keliausime be kliūčių“, – įsitikinęs M.Oriechovas.
Lietuva dalyvauja ir kitame panašiame Europos Sąjungos remiamame projekte. Jame bendradarbiauja Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Kaliningrado srities regionai.
Mantas TOMKŪNAS
