Lenkija nuo vasario 1 dienos laikinai sustabdė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymą maisto produktams ir sumažino PVM tarifą degalams – nuo 23 iki 8 proc. Sprendimas turėtų galioti šešis mėnesius ir yra Lenkijos vyriausybės paskelbto antiinfliacinio skydo plano dalis.
„Tai bus esminiai kainų pokyčiai. Lenkai išvys dar mažesnes degalų kainas degalinėse“, – sausio pradžioje, pristatydamas antiinfliacinį skydą, kalbėjo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Vasario 21 dieną litras 95 markės benzino Lenkijoje vidutiniškai kainavo 1,2 euro. Lietuvoje ne vienoje degalinėje tos pačios rūšies benzino kaina jau viršijo ir pusantro euro.
Degalų turizmas į Lenkiją
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys teigė, kad dėl Lenkijoje sumažinto PVM tarifo kurui pasienio savivaldybių gyventojai patraukė į kaimyninę šalį užsipilti kuro. Pasak jo, praėjusios savaitės duomenimis, pasienio regione esančių degalinių apyvartos krito per pusę.
„Žmogus važiuoja minimaliai užsipylęs degalų, kad tik pravažiuotų pro sieną ir kiek įmanoma daugiau įsipiltų [Lenkijoje]“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo V. Šukys.
Pasak jo, jei degalų turizmas tęsis, pasekmės Lietuvos verslininkams bus dar blogesnės, nes pigesnių degalų trauks ne tik pasienio savivaldybių gyventojai, bet ir toliau nuo Lenkijos gyvenantys lietuviai.
„Gali apimti didesnę dalį Lietuvos. <...> Tik laiko klausimas, kada situacija dar labiau pablogės“, – tikino degalinių atstovas.
V. Šukio teigimu, praėjo dar per mažai laiko, kad degalų turizmas būtų nuskurdinęs taip pasienio degalines, kad šios pradėtų užsidarinėti. Visgi jis pripažįsta – jos jau trumpina darbo laiką.
„Trumpinant darbo laiką mažės ir darbuotojų poreikis“, – pripažįsta pašnekovas.
Degalinių atstovas teigė, kad verslininkai tikisi valdžios atstovų supratingumo ir kokių nors ekonominių pagalbos priemonių, tačiau kol kas konkrečių sprendimų nėra.
„Mes analizuojame visus pasiūlymus, bet iš Vyriausybės pusės nesulaukėme jokių“, – tvirtino V. Šukys.
Lenkija kasasi sau duobę?
Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad sprendimas sumažinti PVM tarifą kurą Lenkijai atneš ne tik naudos, bet ir žalos.
Pasak jo, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, net ir sumažintas PVM tarifas Lenkijos neišgelbėtų nuo didėjančių degalų kainų, kadangi prognozuojama, kad Rusijos agresijos atveju smarkiai šoktų naftos kaina.
„Kitas aspektas, kad Lenkija jau šiuo metu finansų rinkose dešimčiai metų skolinasi už 4 proc. Lietuva, palyginimui, šiuo metu dešimčiai metų finansų rinkose gali pasiskolinti už 0,8 proc.
Tai kuo ilgiau Lenkija taikys tokius mokesčių eksperimentus, tuo yra didesnė tikimybė, kad Lenkijos skolinimosi kaina rinkose gana stipriai padidės. Rinkose 7 proc. riba yra ta riba, kur valstybei rinkose skolintis jau nebeapsimoka“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Izgorodinas.
Ekonomistas pabrėžė, kad su mokesčiais eksperimentuojanti Lenkija gali išsikasti sau finansinę duobę, iš kurios ateityje bus sunku išlipti.
„Nebūtinai mažesni mokesčiai reiškia mažesnes galutinio produktų kainas. Pridėtinės vertės mokestis visose Europos valstybėse yra absoliutus lyderis pagal savo indėlį į biudžeto pajamas. Gali taip atsitikti, kad Lenkija, sumažinusi PVM tarifą ar kitus mokesčius, gali realiai negauti tos naudos biudžetui, kurios tikisi“, – sakė A. Izgorodinas.
Lietuvai siūlo kitą kelią
Ekonomistas apžvelgė ir galimybę Lietuvoje mažinti PVM tarifą kurui.
„Teoriškai, jeigu mes norime būti konkurencingi lyginant su Lenkija, tą galbūt reikėtų daryti. Tačiau žiūrint praktiškai, jeigu naftos kaina labai stipriai padidės finansų rinkose, tai vis tiek galutinė degalų kaina gali būti pakankamai aukšta ir eksperimentas gali nepasiteisinti“, – teigė A. Izgorodinas.
Pašnekovas Lietuvai siūlė kitą kelią, kaip palengvinti augančių kainų naštą gyventojams – valdžios intervenciją į energetinių išteklių kainas.
„Valstybė pasiskolina finansų rinkose ir, tarkime, 2–4 mėnesiams pasiima ant savęs dalį energetinių išteklių kainų padidėjimo.
Tos kainos yra dirbtinai užšaldomos, o gyventojai ir įmonės keletui mėnesių gauna tam tikrą naudą ir automatiškai mes turime ankstesnį infliacijos piką, mažesnes kainas ir mažesnę naštą ir įmonėms, ir vartotojams“, – kalbėjo ekonomistas.
Tai tik dalis pokalbio su Aleksandru Izgorodinu ir Vidu Šukiu laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
