„Iš bėdos“
Savo patirtimi J. Razmaitė nutarė pasidalinti su paskutinį mėnesio ketvirtadienį posėdžiavusia Rokiškio rajono taryba. Pasisakyti moteris užsiregistravo iš karto po rajono ligoninės vadovo Raimundo Martinėlio metinės įstaigos veiklos ataskaitos.
„Nesiekiu padaryti įtakos vadovo ataskaitai, bet noriu pasidalinti patirtimi su jumis, kad kartu pasvarstytumėme, ar direktoriaus komitetų metu pristatytos ataskaitos skaičius: 218 hospitalizuotų vaikų per metus yra daug, ar mažai. Ar jį galima padidinti? Ar jį reikėtų didinti? Aišku, kalbėdama apie skaičiaus didinimą tikrai neturiu mintyse didinat vaikų sergamumą... Kalbu apie tai, kaip atrodo ligoninės vaikų ligų skyrius, kuriame vaikai hospitalizuojami. O jis panašus į ligoninę karo metu. Yra toks – iš bėdos“, – į tarybos narius kreipėsi pranešėja.
Multimedijos ekrane rodydama minėto skyriaus nuotraukas J. Razmaitė pradėjo nuo to, kad niekur nėra net informacijos, jog chirurginiame ligoninės skyriuje kartu veikia ir vaikų ligų skyrius. Nors pastarasis čia perkeltas jau antrus metus.
Šalimais – su psichikos sutrikimais
„Šalia chirurginių pacientų ir vaikų, čia dar veikia ginekologinės palatos bei teikiamos gydymo paslaugos priverstinai Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomiems asmenims... Tuo metu, kai ligoninėje atsidūrė mano sūnus, kitoje palatoje buvo priverstinai gydomas toks pacientas, tikėti, turintis lėtinių psichikos sutrikimų. Tai kelia pagrįstų abejonių, dėl vaikų ligų skyriuje hospitalizuojamų mūsų vaikų saugumo. Juk vaikai nuo 7 metų jau būna vieni, be tėvų“, – situacija stebėjosi mama.
Anot J. Razmaitės, vaikams skirtose keturvietėse palatose guldomi visi, neatsižvelgiant nei į lytį, nei į amžių. Jos 12-metis sūnus palata dalinosi su paaugle bei mama su mažu vaikeliu. Tačiau pasidomėjusi išsamiau jauna moteris sužinojusi, jog tai – ne blogiausiais variantas.
„Kai rinkau informaciją apie skyriaus veiklą, kalbėjausi su daugybe šeimų. Tėveliai pasakojo, kad yra buvę atvejų, kai vienoje palatoje gulėjo mama su mažu vaiku, tėtis su mažu vaiku iš kitos šeimos ir dar viena svetima mergaitė. O palatoje nėra jokių pertvarų. Išgirdau ir atvejį, kai mama, pakaitomis su močiute, važinėdavo dukros palydėti į tualetą, nes ši bijojo ten eiti viena...“ – sukauptas žinias atskleidė pašnekovė.
Meluoja vaikui
Pagal profesiją J. Razmaitė sakė esanti psichologė, todėl stengiasi savo vaikus paruošti visoms gyvenimo situacijoms, iš kurių – ir hospitalizacija: „Maždaug nuo pusantrų metų skaitau Lietuvoje parašytą psichologės-psichoterapeutės knygelę „Kaip nugalėti drakonligę“, padedančią vaikui adaptuotis. Bet patekusi į mūsų ligoninės skyrių supratau, kad savo jaunėlę, 2,5 metų dukrą apgaudinėju“.
Straipsnio autorė: Miglė Dambrauskaitė
Visą straipsnį skaitykite gegužės 9 d., antradienio, „Rokiškio Sirena“ numeryje
