Lietuvos laukuose kol kas ramu ir nors praėjusi žiema šalčiais nesišvaistė, vienintelė šalyje pasėlius draudžianti bendrovė gavo per dešimt ūkininkų pranešimų apie galbūt iššalusius laukus. Draudikai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais draudžiamų pasėlių plotų daugėja maždaug trečdaliu.
„Praeitais metais turėjome daugiau išmokų, tai maždaug nuostolingumas buvo apie 115 proc., tai buvo 4,1 mln. eurų įmokų ir 4,8 mln. eurų išmokų, tačiau kas džiugina – pastarųjų trejų metų tendencija, kad draudėjų skaičius nuolatos auga, tai padidėja draudimo suma, didėja draudimo įmoka ir mes matome labai gražias augimo perspektyvas“, – sakė „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas.
Tačiau grūdų augintojai – Lietuvoje dažniausiai draudžiami javai ir rapsai – nėra patenkinti – sako, blogiausia, kad Vokietijos bendrovė Lietuvoje neturi konkurentų.
„Mes negalime palyginti, kokios būtų sąlygos jeigu daugiau dalyvių būtų, pastaruoju metu jaučiame, kad įmokos yra gerokai išaugusios, jos pakilo pastaraisiais pastaruosius 3–4 metus, o išmokos sumažėjo dėl sugriežtėjusių taisyklių“, – kalbėjo Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Draudikas tikina įmokų nekeliantis, o ūkininkams apdrausti pasėlius esą nebrangu – pavyzdžiui, hektarą kviečių apdrausti 600 eurų suma, kainuotų apie 4 eurus, dar keturis prideda valstybė. Tačiau pasėlius dažniausiai vis tiek draudžia stambūs ūkininkai ar bendrovės.
„Stambūs ūkiai dažniausiai samdo daugiau darbuotojų, tad jie atsakingi už kitus asmenis ir labiau rizikuoja. O maži ūkiai dirba šeimos rate ir tai būna tik šeimos verslas. Didesni ūkiai atsakingiau planuoja ir galvoja apie galimas rizikas“, – dėstė „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ valdybos pirmininkas Raineris Langeris.
Draudimo bendrovės vadovai pastebi, kad pasėlius apdraudę Lietuvos ūkininkai labai rūpestingi – apie galimas žalas praneša kone kiekvienas, kai pavyzdžiui, Vokietijoje – tik kas penktas bendrovės klientas.
