„Mes paraginome Seimą (...) pakartotinai apsvarstyti pilietybės referendumo pakeitimą, apsvarstyti tai, priimti įstatymą ir kreiptis iškart į Konstitucinį Teismą, kad jis pasakytų savo sprendimą, kad nebūtų jokių klausimų dėl konstitucingumo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime PLB atstovas Rimvydas Baltaduonis.
Šią savaitę Vilniuje posėdžiavęs PLB Seimas savo priimtomis rezoliucijomis taip pat ragina Seimą kuo greičiau patvirtinti referendumo datą ir skirti išteklius informacinei kampanijai.
„Pasaulio lietuvių bendruomenė ir valdyba sieks, kad visi lietuviai galėtų išlaikyti Lietuvos pilietybę. Mūsų strateginis tikslas – kad visi lietuviai, kur jie begyventų, jeigu jie nori būti Lietuvos valstybės piliečiai, kad jie turi tą gimimu įgytą teisę“, – pažymėjo PLB valdybos narys R. Baltaduonis.
Prezidentė D. Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai šią savaitę vetavo Referendumo įstatymo pataisas, kurios nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės.
Prezidentė pabrėžia palaikanti dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą, bet kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę „konstituciniu ir teisinių abejonių nekeliančiu keliu“.
Didžiausią frakciją Seime turinčios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis patvirtino, kad Seimas planuoja atmesti prezidentės veto ir priimti grąžintas Referendumo įstatymo pataisas. Tam reikia, kad už jas balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
„Mes turėsime atmesti veto ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes mums prezidentės sakymas, kad šitas įstatymas pažeistų Konstituciją, nėra atsakymas. Ne prezidentė turi į jį atsakyti. Šis veto mus labai nustebino“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Seimo priimtos pataisos pilietybę apibrėžiančiam Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui padarė išimtį dėl jo pakeitimo, sumažindamos reikalavimus dėl balsų skaičiaus.
Pataisos pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos straipsnį leidžia pakeisti, jei už tai referendume pasisako daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.
Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui galioja didesni apsaugos reikalavimai – pakeitimams priimti būtina, kad už juos referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.
Prezidentės vertinimu, Seimo pasiūlymas specialiai pilietybės referendumui sumažinti balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst. rinkėjų balsų kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.
Pasaulio lietuviai komentuodami prezidentės veto akcentuoja, kad Referendumo įstatymo pataisos grąžintos svarstyti iš naujo.
„Prezidentė grąžino ir savo pranešime pabrėžė, kad grąžina pakartotiniam svarstymui. Manome, kad Seimas tai apsvarstys ir priims. Mūsų manymu, kad referendumas būtų laimimas, turime turėti sąlygas, kad jį būtų galima laimėti. Referendumas nėra tikslas, tikslas – kad kuo daugiau lietuvių būtų Lietuvos dalimi“, – kalbėjo R. Baltaduonis.
„Tai yra begalinis turtas, kurį Lietuva turi užsienyje, kad jie išvykę fiziškai iš Lietuvos, nereiškia, kad jie nemyli, nemėgsta, visgi jie yra valstybės žmonės, jų žvilgsnis vienaip ar kitaip yra į valstybę“, – apie išvykusius jaunus profesionalus sakė PLB atstovas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Juozas Polikaitis.
Seimo paskutinę sesiją priimtas Referendumo įstatymo pataisas kritikavo Seimo teisininkai bei dalis parlamentarų, sakydami, kad taip bus sudarytas pavojingas precedentas ateityje lengviau keisti kitus valstybės pagrindus įtvirtinančius Konstitucijos straipsnius.
Apsidrausdamas Seimas ketina dėl pataisų konstitucingumo rudenį kreiptis į Konstitucinį Teismą – yra registruotas atitinkamas nutarimo projektas.
Referendumo įstatymo pataisų prašė dvigubos pilietybės įteisinimo siekiantys pasaulio lietuviai, nuogąstaudami, kad nesumažinus kartelės Konstitucijos pataisos nebūtų priimtos.
Referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo planuojama skelbti su prezidento rinkimais 2019 metais.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
KT anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
