1972 m. gruodžio 15 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Asamblėja birželio 5 d. paskelbė Pasauline aplinkos apsaugos diena, skirta skatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Šią dieną siekiama atkreipia piliečių dėmesį į aktualias aplinkos apsaugos problemas visame pasaulyje, priminti, kad kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo.
Kiekvienais metais aplinkos apsaugos diena skiriama vis kitai aktualiai aplinkos apsaugos problemai. Šiuos metus Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra paskelbusi Tarptautiniais mažų salų besivystančių valstybių metais, todėl 2014 m. Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos tema – pasaulio mažųjų salų ir jose esančių šalių vystymasis, kuris labai priklauso nuo klimato kaitos sukeliamų stichinių nelaimių, nuo jūros lygio kilimo.
Pastaraisiais dešimtmečiais vis akivaizdžiau pasireiškianti klimato kaita kelia grėsmę aplinkai, ūkinei veiklai ir kartu pasaulio ekonomikos vystymuisi. Dėl klimato kaitos (temperatūros didėjimo, kritulių pobūdžio pasikeitimo, ledynų ir sniegynų tirpimo, pasaulio vandens lygio kilimo) pastaraisiais metais padaugėjo ekstremalių klimato reiškinių, sukeliančių tokius pavojus kaip potvyniai ir sausros.
Klimato kaitą lemia ir žmonių ūkinė veikla, kuri didina atmosferos šiluminę taršą: didėjanti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracija stiprina natūralų šiltnamio efektą ir daro lemiamą įtaką vidutinės pasaulio oro temperatūros kilimui. Daugiausia ŠESD susidaro deginant iškastinį kurą, pramonės ir žemės ūkio produkcijos gamybos procesuose, taip pat daug jų išsiskiria iš atliekų. Pagrindinės išmetamosios ŠESD – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir perfluorangliavandeniliai (PFC).
Keletą tūkstančių metų vykę klimato pakitimai turėjo įtakos biologinės įvairovės kaitai ir išnykimui bei kraštovaizdžio pokyčiams. Dabar vykstantys procesai yra kur kas greitesni ir turi daug ryškesnį poveikį gamtai ir aplinkai. Kyla daugelio gyvūnų rūšių išnykimo pavojus, taip pat ir mažų salų išnykimo pavojus. Dėl klimato atšilimo kylantis jūros lygis gali priversti daugelį mažų salų, ypač Ramiojo vandenyno koralinių salų, gyventojus palikti savo namus.
Aplinkos apsaugos ekspertai sutinka, kad salų ateitis beveik neabejotinai yra nulemta. Netgi jei pavyktų sumažinti pasaulinį šiltnamio dujų išsiskyrimą, klimato poveikis jūros lygiui pasireiškia taip pavėluotai, kad daugelio salų išgelbėti jau nebeįmanoma, kadangi norint apriboti jūros lygio kilimą bent 50 cm ir ne daugiau, reikėtų tučtuojau pasaulines šiltnamio dujų emisijas sumažinti perpus, o iki 2050 – net 80 procentų.
Ką gali nuveikti kiekvienas, norintis prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkos išsaugojimo?
Prie aplinkos išsaugojimo ir klimato kaitos mažinimo galime prisidėti kiekvienas iš mūsų. Kiekvienas galime sąmoningai pasirinkti veiklą, kuri daro mažesnį poveikį aplinkai. Taip pat rinkdamiesi prekes, paslaugas ar maisto produktus galime pirmenybę teikti pagamintiems vietoje, kad būtų mažinami pervežimai, nes tuomet saugoma aplinka, neteršiama teršalais, išsiskiriančiais iš transporto priemonių.
Pirkite ir gaminkite maistą mažesniais kiekiais, kad kuo mažiau būtų išmetama maisto atliekų, daugiau dėmesio skirkite sveikesnės mitybos įpročiams ugdyti.
Prisiminkite, kad gamyklos gamina daiktus, kuriuos naudojate būtent Jūs ir Jūsų artimieji. Jūs galite naudoti perdirbtą popierių ir naudotus produktus, paskatinti savo šeimos narius rinktis prekes, pažymėtas „ekologine etikete“, tokias kaip skalbimo milteliai be fosforo rūgšties, arba etikete „ozonui nedarantis žalos“. Ieškokite prekių su ploniausia pakuote. Pavyzdžiui, prekybos centruose pirkite ne supakuotas, o sveriamas daržoves ir vaisius.
Į darbą, mokyklą arba aplankyti savo draugų važiuokite dviračiu, kiek įmanoma dažniau naudokitės viešuoju transportu, o ne nuosavu automobiliu. Paraginkite taip elgtis ir savo šeimos narius bei bičiulius. Prieš išeidami iš kambario išjunkite šviesas, televizorių ir kompiuterį. Pasodinkite medelį! Jis sugeria ore esantį anglies dioksidą, t. y. šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Transporto priemonės išmeta didžiąją dalį teršalų. Ypač aplinka teršiama pervežant įvairius krovinius. Pirkite prekes, kurios gaminamos netoli. Ar pomidorai būtinai turi būti atvežti iš užsienio, ar jie gali būti išauginti vietoje? Ar mes tikrai būsime laimingesni pirkdami braškes žiemą?
Padrąsink savo šeimą pasirūpinti senų šaldytuvų ir oro kondicionierių perdirbimu ir taip užtikrinkite, kad CFC junginiai (fluorinti sieros ir anglies junginiai) neišsiskirtų į atmosferą. Skatinkite savo šeimos narius, draugus ir kaimynus perdirbti buitinę techniką ir taip apsaugoti aplinką, o ne mesti ją į sąvartynus.
Skatinkite savo šeimos narius, draugus bei kaimynus rūšiuoti buitines atliekas.
Taigi imdamiesi elementariausių veiksmų galime apsaugoti aplinką ir išsaugoti žemę ateities kartoms.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė
